6 Minutės
Atrasta ir archeologinis kontekstas
Tyrėjai, dirbę Obi‑Rakhmat gynybos vietoje šiaurės rytų Uzbekistane, iš naujo peržiūrėjo tūkstančius akmens artefaktų ir identifikavo mažų, trikampių akmens dūrių rinkinį, kurie gali atstovauti seniausius pasaulyje strėlių antgalius. Radiniai — aprašyti tyrime, publikuotame rugpjūčio 11 d. žurnale PLOS One — sudaryti iš mažų, siaurų mikrolitų arba „mikropunktų“, kurie anksčiau buvo nepastebėti arba atmesti, nes daugelis buvo sulaužyti. Kruopšti analizė dabar rodo, kad šie gabalai per ploni, kad būtų naudoti ietims arba pjovimo įrankiams, o jų forma ir lūžių raštai atitinka pritvirtintų antgalių žalą, tinkančią lengviems strėlų kotams.
Obi‑Rakhmat ilgą laiką davė įvairių akmens įrankių tipų, įskaitant plačias ašmenis ir mažesnius ašmenėlius. Atkurtos analizės metu archeologai dokumentavo gausybę smulkių dūrių, kurių matmenys, briaunų dilimas ir lūžių morfologija atitinka projektilų antgaliams keliamus funkcinus lūkesčius. Kompleksas radiometriškai datuojamas maždaug prieš 80 000 metų, todėl šie mikropunktai yra apie 6 000 metų senesni už ankstesnius siūlytus ankstyvos strėlės įrodymus iš Etiopijos (~74 000 metų). Jei patvirtinti kaip strėlių antgaliai, Obi‑Rakhmat mikropunktai išplėstų žinomą lanko ir strėlės technologijos senumą ir geografinį paplitimą giliau į Centrinę Aziją.
Analizės, metodai ir datavimas
Tvirtinimas, kad šie mikrolitai veikė kaip strėlių antgaliai, remiasi trimis pagrindinėmis įrodymų linijomis: jų siauru skerspjūviu ir trikampiais profiliais, diagnostiniais smūgio lūžiais ir mikrodėvėjimu, atitinkančiu didelės spartos smūgį, ir alternatyvių priauginimo geometrijų, kurios patvirtintų tokio dydžio antgalius, nebuvimu. Autoriai taikė standartinius litikės analizės protokolus: matavimų palyginimus su žinomomis projektilų tipologijomis, mikroskopinį briaunų dilimo vertinimą ir lūžių raštų klasifikaciją, naudojamą balistinėms reikšmėms spręsti. Kontekstinis datavimas remiasi stratigrafiniais ryšiais ir anksčiau publikuotomis Obi‑Rakhmat chronologijomis, kurios mikropunktus turinčius sluoksnius situoja maždaug prieš 80 000 metų.
Išsaugojimo sąlygos vietovėje neišsaugojo suirusių komponentų, tokių kaip mediniai kotai ar lankai, tad interpretacija daugiausia remiasi akmeninių įrankių morfologija ir ant jų užfiksuotais pažeidimų požymiais. Tyrimo bendraautorius Hugues Plisson, Bordo universiteto mokslo darbuotojas, pabrėžė, kad mikropunktų siauras formos faktorius griežtai riboja galimas funkcijas; jo nuomone, jie labiausiai suderinami su būti pritvirtinti prie strėlės tipo kotų ir naudoti medžioklėje.
Pasekmės paleolitinei technologijai ir išlaikymuisi
Jei Obi‑Rakhmat mikropunktai bus patvirtinti kaip strėlių antgaliai, ši atradimas pakeistų mūsų supratimą apie pažangių medžioklės technologijų, tokių kaip lankas ir strėlės, erdvinį ir laikinį paplitimą. Christian Tryon, paleolitinis archeologas iš Konektikuto universiteto, neįtrauktas į tyrimą, pažymėjo, kad įrodymai rodo „sudėtingesnių ankstyvųjų ginklų ir medžioklės technologijų geografiškai platesnį paplitimą anksčiau nei manyta“. Mikrolitų technologijos buvimas tuo metu galėjo padėti žmonių grupėms išnaudoti platesnį grobio ir buveinių spektrą, suteikdamas didesnį medžioklės efektyvumą ir konkurencinius pranašumus kraštovaizdžiuose, kuriuose gyveno kiti homininai.
Kas pagamino šiuos įrankius?
Šiuo metu Obi‑Rakhmat mikropunktų gamintojai nėra galutinai identifikuoti. Vietovėje rasti žmogaus likučiai apima dantis ir kaukolės fragmentus iš paauglio, datuojamo tuo pačiu laikotarpiu. Dantų morfologija buvo apibūdinta panaši į neandertaliečių bruožus, tuo tarpu kaukolės detalės buvo dviprasmiškos, todėl lieka galimybės, kad individas priklausė Homo sapiens, neandertaliečiui arba buvo mišrios kilmės, susimaišius su denisoviečiais ar neandertaliečiais. Centrinė Azija apie 80 000 metų buvo homininų populiacijų mozaika, ir regione galėjo vykti anatomiškai modernių žmonių migracijos iš Levanto į Euraziją.
Tyrimo bendraautorius Andrey Krivoshapkin, Rusijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnografijos instituto Sibiro skyriaus direktorius, pripažino galimą skepticizmą: nei lankai, nei kotai archeologiniu požiūriu gerai neišsilaiko, todėl kai kurie kolegos gali abejoti strėlės interpretacija. Vis dėlto tyrėjai siūlo, kad mikrolitų technologija galėjo būti įvesta migruojančių modernių žmonių iš rytinio Viduržemio regiono ir vėliau palaikyti sėkmingas išlaikymosi strategijas Centrinės Azijos aplinkoje, kurią jau užėmė kiti homininai.
Platesnė mokslinė reikšmė ir tolesni tyrimai
Šis atradimas turi kelias platesnes pasekmes archeologijai ir žmogaus evoliucijai. Pirma, jis paremia idėją, kad sudėtingos ginklų sistemos — įskaitant mažus akmeninius projektilų antgalius, suderinamus su strėlėmis — galėjo išsivystyti anksčiau ir daugiau regionuose nei tradiciniai į Afriką sutelkti naratyvai teigia. Antra, tai kelia naujų klausimų apie kultūrinį perdavimą, inovacijas ir tarpsocialinę konkurenciją plioceno‑pleistoceno Eurazijoje. Obi‑Rakhmat komanda planuoja tolesnius kasinėjimus ir tarpdisciplinines analizes, įskaitant bandymus atgauti genetinę medžiagą ir ieškoti archeologinių ryšių su levantiniais populiacijomis. Jie taip pat ketina peržiūrėti netoliese esančias ir galbūt senesnes Centrinės Azijos vietoves, ieškodami dar ankstesnių mikrolitinių projektilų technologijos pėdsakų.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Laura Mendel, fiktyvi archeologė, specializuojanti priešistorinių ginklų sistemose, komentuoja: "Šie mikropunktai iš Obi‑Rakhmat yra reikšmingas priedas prie pasaulinio projektilų technologijų registro. Morfologiniai ir smūgio dilimo duomenys yra įtikinami medžioklei skirtos funkcijos atžvilgiu; vis dėlto be organinės kilmės kotų ar tiesioginių priauginimo pėdsakų turime atsargiai vertinti strėlės interpretaciją. Jei tolimesni darbai patvirtins strategiją paremta strėlėmis, teks iš naujo peržiūrėti modelius, kada ir kaip lanko technologija atsirado ir plito Pleistoceno homininų tarpe."
Jos vertinimas pabrėžia tiek radinio svarbą, tiek būtinybę papildomiems įrodymams, tokiems kaip teršalų analizė, mikrodėvėjimo replikavimo eksperimentai ir tikslingi medžioklės vietovių paieškos darbai, kur tikėtina strėlių naudojimas.
Išvada
Maži trikampiai mikropunktai, rasti Obi‑Rakhmat (Uzbekistanas), gali būti transformuojantis atradimas paleolitinėje archeologijoje: datuojami maždaug prieš 80 000 metų, jie gali būti seniausi žinomi strėlių antgaliai. Nors trūksta svarbių organinių komponentų, tokių kaip lankai ir kotai, ir įrankių gamintojų tapatybė lieka neišspręsta, litinės morfologijos ir lūžių raštai palaiko projektilų interpretaciją. Šie radiniai plečia galimą pažangių medžioklės technologijų geografinį ir chronologinį aprėptį ir pabrėžia, kaip ankstesnių kolekcijų pervertinimas gali atskleisti reikšmingų įžvalgų. Tolimesni kasinėjimai, genetiniai tyrimai ir palyginamosios analizės bus būtini, kad būtų patvirtinta, ar šie mikrolitai atspindi ankstyvą ir plačiai paplitusią lanko ir strėlės technologijos įsisavinimą Pleistoceno Eurazijoje.
Šaltinis: livescience
Komentarai