3 Minutės
Ozono sluoksnio atsigavimas ir klimatas: nauji modelių rezultatai
Naujas modeliavimų tyrimas rodo, kad stratosferos ozono sluoksnio atsigavimas šį amžių prisidės prie globalinio atšilimo labiau nei manyta anksčiau. Tyrėjus, kuriems vadovauja profesorius Bill Collins iš Readingo universiteto, naudojo atmosferos kompiuterines simuliacijas prognozuoti pokyčius iki amžiaus vidurio scenarijuje, kuriame taikomas ribotas naujų oro taršos kontrolės priemonių diegimas, bet tęsiamas chlorofluoranglikolių (CFC) ir hidrohlorfluoranglikolių (HCFC) atsisakymas pagal 1987 m. Monrealio protokolą. Modeliai rodo, kad nors CFC ir HCFC draudimas saugo ozono sluoksnį, atsinaujinantis ozonas padidins radiacinę apkrovą ir iš dalies sukompensuos klimato naudą, gautą pašalinus šias dujas.
Modelių simuliacijos
Scenarijus numatė ribotą papildomų švaraus oro politikos priemonių diegimą, tuo tarpu CFC ir HCFC buvo pašalinti, kaip reikalaujama tarptautinės sutarties. Periodu nuo 2015 iki 2050 m. simuliacijos priskiria maždaug 0,27 W m-2 papildomos teigiamos radiacinės apkrovos ozono pokyčiams. Palyginimui, anglies dioksidas per tą patį laikotarpį prognozuojamas prisidėti apie 1,75 W m-2, todėl šiame scenarijuje ozonas tampa antruoju didžiausiu papildomo atšilimo varikliu iki 2050 m.
Tyrėjai pabrėžia du skirtingus ozono vaidmenis: stratosferos ozonas, kuris saugo planetą nuo žalingos ultravioletinės (UV) spinduliuotės, ir troposferos arba paviršinio ozono, kuris susidaro dėl oro taršos ir kenkia žmonių sveikatai bei ekosistemoms. Nors paviršinio ozono susidarymą ribos vietinės oro kokybės gerinimas, stratosferos ozono sluoksnis dešimtmečiais toliau taisysis nepriklausomai nuo vietinių priemonių, todėl tai sukurs neišvengiamą šiltnamio efektą skatinančią komponentę.
Pasekmės klimato politikai ir visuomenės sveikatai
Šie rezultatai nereiškia, kad ozono sluoksnio apsauga yra mažiau svarbi; stratosferos ozono saugojimas išlieka esminis odos vėžio prevencijai ir ekosistemų apsaugai nuo intensyvios UV spinduliuotės. Vis dėlto studija rodo, jog klimato mažinimo planuose verta aiškiai įtraukti ozono atsigavimo poveikį ateities atšilimui, šiltnamio dujų biudžetams ir prisitaikymui. Politikams gali tekti pervertinti laukiamą naudą iš tam tikrų ozoną skaldančių medžiagų pašalinimo ir integruoti ozono dvigubą vaidmenį į klimato bei oro kokybės strategijas.
Išvada
Tyrimas pabrėžia sudėtingą sąveiką tarp istorinių emisijų kontrolės priemonių, tęstinio ozono atsigavimo ir būsimos klimato radiacinės apkrovos. CFC ir HCFC draudimai išlieka gyvybiškai svarbūs žmonių ir aplinkos sveikatai, tačiau jų netiktas klimato padarinys — papildomas atšilimas, kai ozono sluoksnis gyja — turėtų būti įtrauktas į atnaujintas klimato prognozes ir politikos sistemas, kad būtų užtikrinta tiksli rizikos vertinimas ir veiksmingas mažinimo planavimas.
Šaltinis: sci
Komentarai