Fizinis aktyvumas, miokinai ir krūties vėžys: glausta apžvalga

Pratimai, miokinai ir krūties vėžys: esminė apžvalga

Nauji eksperimentiniai tyrimai rodo, kad viena struktūrizuota fizinio aktyvumo sesija gali trumpam stipriai padidinti raumenų išskiriamų signalinių baltymų, vadinamų miokinais, kiekį kraujyje, o šie baltymai laboratorijos sąlygomis mažina krūties vėžio ląstelių augimą. Tyrime dalyvavo 32 krūties vėžio išgyvenusios moterys. Buvo lyginama 45 minučių jėgos treniruotės ir tokio paties trukmės didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) įtaka biocheminiams pokyčiams. Kraujo mėginiai, paimti prieš mankštą, iškart po jos ir praėjus 30 minučių, atskleidė trumpalaikį kelių svarbiausių miokinų, ypač dekorino, interleukino-6 (IL-6) ir SPARC, padidėjimą.

Tyrimo dizainas ir metodika

Dalyvės atsitiktine tvarka buvo paskirstytos į dvi treniruočių grupes. Jėgos treniruočių grupė atliko daugiausia daugiaraumeninius pratimus, tokius kaip spaudimas krūtinei, tempimas sėdint, spaudimas pečių, viršutinės nugaros trauka, kojų spaudimas ir tempimas, kojos tiesimas, lenkimas bei pritūpimai. HIIT grupė atliko trumpus intensyvius intervalus naudodamos stacionarius dviračius, bėgimo takelius, irklavimo bei elipsinius treniruoklius. Kraujo plazma, surinkta trimis laiko momentais (prieš treniruotę, iškart po ir po 30 minučių), buvo panaudota krūties vėžio ląstelių kultūrose in vitro, siekiant įvertinti tiesioginį poveikį navikinių ląstelių dauginimuisi.

Nagrinėti biocheminiai žymenys

Tyrėjai koncentravosi į tuos baltymus, kuriuos išskiria griaučių raumenys raumenų susitraukimo metu. Šie miokinai dalyvauja medžiagų apykaitos, uždegiminiuose ir audinių atstatymo procesuose. Šiame tyrime nustatyta, kad dekorino, IL-6 ir SPARC lygis ūmiai padidėjo po abiejų mankštos tipų. Kai šie pratimų paveikti kraujo mėginiai buvo taikomi krūties vėžio ląstelių kultūroms, naviko augimas laboratorijoje sumažėjo iki 30%.

Pagrindiniai rezultatai ir mokslinis kontekstas

Esminis pastebėjimas buvo, kad pratimų paveikta plazma slopino trigubai neigiamų (triple-negative) krūties vėžio ląstelių dauginimąsi. Tokios rūšies navikai neturi estrogeno, progesterono bei HER2 receptorių ir dažniausiai nereaguoja į hormonų signalus. Kadangi šių ląstelių augimas buvo slopinamas miokinais praturtinta plazma, efektas nepriklausė nuo hormonų pokyčių, greičiau – nuo tiesioginio raumenų baltymų biocheminio poveikio.

Pagrindinis tyrėjas Francesco Bettariga (Edith Cowan universitetas) ir jo kolegos pabrėžia, kad tiek jėgos, tiek HIIT treniruotės sukėlė ūmų nuo navikų apsaugančių miokinų atsaką. Jie mano, kad šie pokyčiai gali būti viena iš biologinių vėžio kontrolės grandžių ir skatina į fizinio aktyvumo praktiką žiūrėti kaip į papildomą krūties vėžio gydymo strategiją. Tačiau komanda taip pat pastebi, kad reikia atlikti ilgalaikius klinikinius tyrimus, siekiant nustatyti ilgalaikį fizinio aktyvumo poveikį atsinaujinimo rizikai krūties vėžį įveikusioms moterims.

Reikšmė, technologijos ir ateities kryptys

Šie rezultatai papildo vis augantį ikiklinikinių ir taikomųjų sveikatos mokslų tyrimų sąrašą, siejantį fizinį aktyvumą, miokinų signalizaciją ir naviko biologiją. Ateityje svarbiausi tyrimų uždaviniai apima tikslią miokinų, atsakingų už navikų slopinimą, identifikaciją, jų molekulinių taikinių žemėlapių sudarymą, bei ilgalaikių pratimų intervencijų poveikio krūties vėžio išgyvenusioms moterims analizes. Klinikiniai tyrimai galėtų vertinti pratimų derinimo su onkologinėmis terapijomis rezultatus – atsinaujinimo, imuninės sistemos, uždegimo rodiklius ir gyvenimo kokybę.

Išvados

Intensyvios jėgos ar intervalinės treniruotės krūties vėžį įveikusioms moterims sukėlė pastebimą cirkuliuojančių miokinų (dekorino, IL-6 ir SPARC) padidėjimą, kuris in vitro tyrimuose sumažino navikinių ląstelių augimą. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad mankšta suaktyvina nuo vėžio apsaugančią raumenų ir navikų biocheminę komunikaciją. Nors rezultatai daug žada, būtini ilgesnės trukmės klinikiniai tyrimai norint įvertinti, ar reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti ligos atsinaujinimo riziką ar pagerinti rezultatus krūties vėį įveikusioms pacientėms.