Ar Nikotinas Gali Padėti Lengvinti Ilgojo COVID Protų Miglą?

Ar nikotinas gali būti pagalba ilgai trunkančiai COVID protų miglai?

Ilgasis COVID – tai būklė, kai simptomai įvairiais lygiais išlieka net ir praėjus daug laiko po pradinės SARS-CoV-2 infekcijos. Ši liga vis dar kelia daug klausimų tiek mokslininkams, tiek medikams. Vienas iš labiausiai silpninančių ilgalaikio koronaviruso simptomų yra vadinamoji „protų migla“ – pažintinės funkcijos sutrikimai, tokie kaip užmaršumas, sunkumai susikaupiant, protinis nuovargis. Ieškant naujų gydymo galimybių, netikėtai dėmesio centre atsidūrė nikotinas, kitaip žinomas kaip medžiaga, naudojama metant rūkyti įvairiose nikotino pleistrų ar gumos formose.

Kaip nikotinas pateko į ilgojo COVID gydymo sritį?

Nikotinas jau seniai naudojamas kaip pagalbinė priemonė metant rūkyti, tačiau pastaruoju metu pasirodė pirmieji anekdotiniai liudijimai ir ankstyvosios fazės moksliniai tyrimai, leidžiantys manyti, kad nikotinas gali palengvinti neurologinius ilgai trunkančio COVID simptomus, ypač protų miglą ir nuovargį. Viename iš viešai aptartų atvejų moteris pastebimai pagerino pažintines funkcijas pradėjusi vartoti mažos dozės nikotino gumą. Nors pavieniai atvejai nėra laikomi svarių įrodymų pagrindu, jos patirtis koreliuoja su įžvalgomis, gautomis iš nedidelio masto Vokietijos pilotinio tyrimo.

Vokietijos pilotinis tyrimas: pirmieji vilties ženklai

Preliminariame Vokietijos tyrime keturi asmenys su ilgai trunkančio COVID simptomais kasdien gavo mažos dozės nikotino pleistrus. Per šešias dienas visi tyrimo dalyviai pranešė apie juntamą pagerėjimą – sumažėjo nuovargis, jėgų trūkumas, dusulys ir fizinio krūvio netoleravimas. Tie, kurie buvo praradę skonio ar kvapo pojūčius, per 16 dienų pastebėjo visišką šių funkcijų sugrįžimą. Nors tyrimas buvo nedidelis ir jo rezultatai preliminarūs, jie rodo potencialią kryptį tolimesniems klinikiniams bandymams.

Ilgojo COVID neurologiniai mechanizmai

Ilgasis COVID paveikia reikšmingą dalį žmonių po persirgtos COVID-19 infekcijos. Kai kuriems simptomai praeina per kelias savaites, tačiau vertinama, kad maždaug 3–5 proc. – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 2,8 proc. gyventojų – simptomai išlieka mėnesius ar net metus. Dažniausiai pasitaikantys neurologiniai nusiskundimai yra protų migla, nuovargis ir nuotaikos svyravimai.

Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad šių simptomų priežastys gali būti kelios – užsitęsęs uždegimas, sumažėjusi deguonies apykaita smegenyse, kraujagyslių pažeidimai ar kraujo-smegenų barjero sutrikimai, tačiau tikslios ilgai trunkančio COVID pažintinių sutrikimų priežastys vis dar intensyviai tiriamos.

Acetilcholino hipotezė

Viena pagrindinių teorijų, kurią vysto Vokietijos mokslininkai, yra acetilcholino – svarbaus neurotransmiterio, atsakingo už atmintį, dėmesio bei nuotaikos reguliavimą – svarba. Acetilcholinas veikia per specialius receptorius (nikotino acetilcholino receptorius), išsidėsčiusius visoje nervų sistemoje. Manoma, kad COVID-19 virusas gali trikdyti šių receptorių funkciją tiesiogiai arba keisdamas jų veikimo efektyvumą, o tai galėtų paaiškinti daugelį stebimų pažintinių bei nuotaikos sutrikimų pacientams su ilgai trunkančiu COVID.

Kodėl nikotinas galėtų padėti? Mechanizmai ir vartojimo būdai

Nikotinas, pagrindinė tabako produktuose randama medžiaga, taip pat jungiasi prie nikotino acetilcholino receptorių. Taip teigiama, kad nikotinas gali bent iš dalies atstatyti normalų šių receptorių veikimą ir neutralizuoti dėl viruso galimai iššauktą trikdymą. Nors teiginys, kad nikotinas tiesiogiai išstumia virusą, yra labai spekuliatyvus ir nepatvirtintas, jo veikimas šiuose nerviniuose keliuose tebėra mokslininkų dėmesio centre.

Nikotino pakeičiamoji terapija prieinama pleistrų, gumos, pastilių ar purškalų pavidalu. Pleistrai nuosekliai per odą tiekia nikotiną, sumažindami didelius šuolius kraujyje ir, kai kurių tyrimų duomenimis, sumažindami priklausomybės riziką. Kramtomoji guma ir pastilės leidžia patiems dozuoti, tačiau gali sukelti greitus nikotino koncentracijos šuolius kraujyje.

Nikotino poveikio pažintinėms funkcijoms vertinimas

Nikotino poveikis pažintinėms funkcijoms vertinamas nevienareikšmiškai – dalis tyrimų rodo šiek tiek pagerėjusį dėmesį ir budrumą, tačiau atminties ir susikaupimo rodikliai dažnai lieka nepakitę. Itin svarbu paminėti, kad konkrečių duomenų apie nikotino poveikį būtent ilgai trunkančiam COVID vis dar labai trūksta, kas pabrėžia didelį poreikį didesnio masto ir kryptingiems moksliniams tyrimams.

Rizikos ir saugumo aspektai

Nikotinas, net ir nevartojamas kaip rūkymo produktas (pleistrų ar gumos pavidalu), nėra visiškai saugus. Dažniausi šalutiniai poveikiai: pykinimas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas ir kraujospūdžio padidėjimas. Asmenims, turintiems ilgai trunkančio COVID simptomų, kaip fizinio krūvio netoleravimas, kai kurie stimuliuojantys nikotino poveikiai gali būti net naudingi, bet tai turėtų būti nuolat stebima gydytojams. Ilgalaikis naudojimas, ypač niekada nerūkiusiems asmenims, kelia priklausomybės ir širdies bei kraujagyslių neigiamo poveikio riziką.

Ekspertų atsargumas ir alternatyvios priemonės

Medikai griežtai rekomenduoja nesigydyti nikotinu savarankiškai siekiant palengvinti ilgai trunkančio COVID protų miglą ar jai artimus neurologinius simptomus. Nėra patvirtintų dozavimo rekomendacijų, egzistuoja priklausomybės rizika ir nepažintos ilgalaikės pasekmės, tad savarankiškas vartojimas – rizikingas sprendimas. Ekspertai pataria taikyti gyvenimo būdo pokyčius: palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, maitintis subalansuotai, vengti alkoholio ir tabako, užtikrinti pakankamą miegą, praktikuoti sąmoningumo pratimus, užsiimti pažintine veikla. Šie metodai, tikėtina, gali padėti smegenų ir nervų sistemos atsigavimui.

Eksperimentiniais tyrimais nagrinėjami ir kai kurie nauji vaistai – pavyzdžiui, guanfacinas (kartais derinamas su N-acetilcisteinu), kurie mažose pacientų grupėse duoda vilties dėl protų miglos gydymo. Taip pat atliktas klinikinis tyrimas, kuriame nikotinas buvo tirtas sergantiems lengvu pažintiniu sutrikimu vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jis nebuvo orientuotas būtent į ilgąjį COVID. Ieškant patikimų ir saugių gydymo metodų, vis daugiau dėmesio skiriama didelės apimties, kokybiškiems klinikiniams bandymams, kurie galėtų įvertinti nikotino terapijos saugumą ir veiksmingumą būtent ilgai trunkančio COVID atveju.

Išvados

Nikotino pakaitinės terapijos svarstymas kaip galimos pagalbos ilgai trunkančio COVID protų miglai iliustruoja šios būklės ir jos gydymo sudėtingumą. Nors pirmieji atvejai ir nedideli tyrimai suteikia vilčių, vis dar trūksta išsamių duomenų apie veiksmingumą, saugumą bei veikimo mechanizmus. Šiuo metu nikotino produktų vartojimas turėtų būti apsiribotas tik klinikiniais tyrimais. Ilgai trunkančio COVID pasaulinis iššūkis reikalauja intensyvios tęstinės paieškos efektyvių ir saugių gydymo sprendimų tiek farmacinių, tiek gyvenimo būdo korekcijų pagrindu.