Gyvūnų įtaka žmogaus imuninei sistemai: kaip natūralus kontaktas padeda apsisaugoti nuo imuninių ligų

Auganti imuninės sistemos sutrikimų problema

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas spartus imuninių ligų – tokių kaip alergijos, astma, egzema ir autoimuniniai sutrikimai – dažnėjimas, ypač išsivysčiusiose ir urbanizuotose visuomenėse. Mokslininkai vis labiau domisi šio fenomeno priežastimis ir jau aptiko vieną iš pagrindinių veiksnių: reguliarus kontaktas su gyvūnais bei jų natūralia aplinka gali sustiprinti žmogaus imuninę sistemą ir padėti apsisaugoti nuo imuninių ligų.

Tradicinės bendruomenės ir mikrobiotos svarba

Vienas įdomiausių tyrimų šia tema buvo atliktas tiriant JAV kaimiškose vietovėse gyvenančias Amišų ir Huteritų bendruomenes. Nors abi grupės turi panašų genetinį pagrindą ir laikosi sveiko gyvenimo būdo, jų kasdienė sąveika su gyvūnais skiriasi. Amišų vaikai, augantys fermose tarp gyvulių, daug rečiau serga alergijomis ir astma lyginant su Huteritų vaikais, kurių ūkininkavimo kasdienybė atskiria nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnais. Žurnale „Allergy“ publikuoti duomenys rodo, kad Huteritų vaikai astma ir alergijomis serga 4–6 kartus dažniau nei Amišai.

Pagrindinis mechanizmas susijęs su imuninės sistemos reguliaciniais komponentais – ypač reguliacinėmis T ląstelėmis, lemiančiomis imuninės reakcijos pusiausvyrą. Gausus įvairių gyvūninės kilmės mikroorganizmų spektras, būdingas tradiciniams ūkiams, padeda optimizuoti imuninės sistemos darbą ir mažina riziką susirgti alergijomis ar kitais autoimuniniais sutrikimais.

Ekspertų įžvalgos: ne tik ūkio gyvūnai

Apsauginis efektas stebimas ne tik bendraujant su ūkio gyvūnais. Kalifornijos universiteto profesorius dr. Jack Gilbert nurodo: augimas tarp fermos gyvūnų gali sumažinti astmos ir alergijų riziką net 50%. Net ir laikant vieną šunį namuose, rizika sumažėja 13–14%, tad įvairių formų gyvūnų draugija teigiamai veikia imunitetą.

Kaip gyvūnai veikia mūsų imuninę sistemą?

Mokslininkai pateikia dvi pagrindines teorijas, paaiškinančias sąsają tarp gyvūnų ir žmogaus imuninės sistemos vystymosi:

1. Mikrobų perdavimo teorija

Tyrėja dr. Nasia Safdar iš Viskonsino universiteto teigia, kad naudingi mikroorganizmai iš gyvūnų patenka į žmonių mikrobiomą – įvairius mikrobus žarnyne ir odoje. Ši koncepcija paskatino net augintinių maisto pramonę kurti probiotinius produktus, siekiant optimizuoti tiek augintinio, tiek šeimininko mikrobiotą.

2. Imuninės sistemos „treniruotės“ teorija

Tuo tarpu dr. Jack Gilbert sako, jog gyvūnų mikrobai nebūtinai nuolat gyvena žmogaus organizme, tačiau dažnas ir trumpalaikis kontaktas su jais perduoda imuninės sistemai „pažįstamus signalus“, padedančius reguliuoti jos aktyvumą natūraliai. Tokia sąveika – tūkstančių metų bendro gyvenimo su gyvūnais pasekmė – leidžia žmogaus imuninei sistemai geriau atskirti pavojingus veiksnius nuo nekenksmingų agentų.

Šią teoriją patvirtino ir „Nature“ publikuotas tyrimas, tiriantis tradicinius Airijos klajoklius, dažnai gyvenančius kartu su keletu gyvūnų. Jų žarnyno mikrobiota labai primena priešindustrinės visuomenės mikrobiomą, todėl tarp jų praktiškai nefiksuojama tokių autoimuninių ligų kaip Krono liga, išsėtinė sklerozė ar vilkligė.

Šiuolaikinis gyvenimas ir imuninės sistemos iššūkiai

Tyrimai vis dažniau pabrėžia vieną aiškią išvadą: pernelyg sterilus, urbanizuotas gyvenimo būdas gali atimti iš mūsų imuninės sistemos būtiną mikrobų „treniruotę“. Specialistai įspėja, kad mikrobinės įvairovės trūkumas dėl perdėtos higienos ir atsiskyrimo nuo gamtos aplinkos gali būti viena pagrindinių augančio imuninių ligų paplitimo priežasčių šiuolaikinėse visuomenėse.

Bendravimas su mikrobiniais organizmais – per žemdirbystę, augintinių laikymą, pasivaikščiojimus su šunimis ar net tiesioginį kontaktą su žeme – sugrąžina įvairovę mūsų mikrobiotai ir gali reikšmingai sumažinti alergijų, astmos ir kitų imuninių sutrikimų riziką.

Išvados

Naujausi moksliniai tyrimai pabrėžia: sąveika su gyvūnais – tiek kaimiškoje, tiek urbanistinėje aplinkoje – yra labai svarbi stipriai ir subalansuotai imuninei sistemai. Vis labiau sterilėjančiose visuomenėse prasmingas ryšys su gyvūnais ir gamta gali tapti viena iš pagrindinių prevencinių strategijų prieš imunines ligas. Nesvarbu, ar tai būtų kaimo ūkis, ar miesto butas – neskubėdami izoliuotis nuo gyvūnų ir natūralios aplinkos, galime stiprinti asmeninę bei visuomenės sveikatą.