Šiaurės Atlanto šaltojo lopinėlio paslaptis: kaip susilpnėjusi AMOK sistema keičia mūsų klimatą

Daugiau nei šimtmetį piečiau Grenlandijos esantis šaltas vandens regionas, vadinamas „šaltuoju lopinėliu“, išlieka išskirtine išimtimi pasaulio vandenynuose, kurie sparčiai šyla dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Ši vandenyno anomalija jau ilgą laiką glumina klimato mokslininkus ir išlieka svarbia diskusijų tema tiriant jūros paviršiaus temperatūros pokyčius.

Mokslinis tyrimas: šaltojo lopinėlio paslapties atskleidimas

Siekdami išsamiai įvertinti šio reiškinio kilmę ir mastą, Kalifornijos universiteto Riversaido klimato mokslininkas dr. Wei Liu kartu su okeanografu dr. Kai-Yuan Li išanalizavo daugiau kaip 100 metų vandenyno temperatūros ir sūrumo duomenų. Jų tyrimas atskleidė, kad šaltasis lopinėlis nėra tik paviršinis reiškinys – jis tęsiasi net iki 3000 metrų gylio, kas pabrėžia fenomeno mastą ir ilgalaikį pobūdį.

Mokslininkai sistemingai palygino stebėjimų duomenis su įvairiomis kompiuterinių modelių simuliacijomis. Tik viena aplinkybė paaiškino būtent šiame regione užfiksuotą vėsimo efektą: žymus Atlanto meridianinės apytakos (AMOK) sistemos sulėtėjimas, kuri yra esminis pasaulio vandenyno cirkuliacijos komponentas.

AMOK reikšmė: pasaulio klimato reguliavimo pagrindas

Atlanto meridianinė apytaka arba AMOK – tai galinga šiltų, druskingų vandenyno srovių sistema, kuri perneša šilumą iš tropikų į šiaurės Atlanto vandenyną. Šiaurėje vanduo atvėsta, pasunkėja ir grimzta į vandenyno gelmes, kur teka atgal pietų kryptimi. Šis ciklas yra būtinas globaliam klimato reguliavimui ir šilumos pasiskirstymui planetoje.

Vis dėlto klimato kaita paskatino spartesnį ledynų ir ledo sluoksnių tirpimą, dėl kurio į Šiaurės Atlantą pateko didelis kiekis gėlo vandens. Tai sumažino vandens sūrumą ir tankį, apribodama AMOK cirkuliacijai būtiną grimzdimo procesą. Li ir Liu sūrumo analizė įrodė, kad šiaurinėje šaltojo lopinėlio dalyje, ypač prie tirpstančių ledynų, sūrumas sumažėjo, o netoli pusiaujo, silpnėjant cirkuliacijai, sūrumas padidėjo.

1900–2005 m. AMOK stiprumas, mokslininkų skaičiavimais, sumažėjo nuo –1,01 iki –2,97 mln. kubinių metrų vandens per sekundę. Šis ryškus silpnėjimas paaiškina, kodėl šaltasis lopinėlis išlieka toks gilus ir ilgalaikis piečiau Grenlandijos.

Pasekmės klimatui ir ekosistemoms

AMOK sulėtėjimas gali turėti rimtų padarinių visame pasaulyje. Jei šios gyvybiškai svarbios vandenyno srovės ir toliau silpnės ar visiškai sustos, kaip prognozuoja kai kurie modeliai, klimatas daugelyje regionų patirtų reikšmingų pokyčių. Tropikų musoniniai ciklai taptų mažiau stabilūs, o Šiaurės Amerika ir Europa gali susidurti su šaltesnėmis žiemomis. Tai grėstų jūrų ekosistemoms, trikdytų žvejybą bei keltų pavojų pasaulio maisto saugai.

Kaip teigia Li: „Šis tyrimas rodo, kad AMOK silpnėja jau daugiau nei šimtmetį, ir ši tendencija tęsis, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didės.“

Išvados

Gilus šiaurės Atlanto „šaltojo lopinėlio“ priežasties atskleidimas pabrėžia glaudų klimato sistemų ryšį ir žmogaus veiklos poveikio mastą. Svarbiausiai Žemės vandenyno šilumos ir druskingumo cirkuliacijai lėtėjant, mokslininkai perspėja apie plačius ir galbūt negrįžtamus padarinius klimato sąlygoms, ekosistemoms ir visuomenėms. Nuolatiniai tyrimai ir ryžtingi veiksmai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bus būtini siekiant suprasti ir sušvelninti šias grėsmes.