Istorinė perspektyva: kada prasidėjo žmogaus sukeltas klimato kaitos poveikis?

Istorinė apžvalga: nuo kada žmonės pradėjo keisti klimatą?

Dažnai manoma, kad klimato kaitos mokslas yra naujas tyrimų laukas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pirmieji žmogiškos veiklos sukelti klimato pokyčių ženklai pasirodė gerokai anksčiau nei įprasta manyti. Remiantis Žemės ir atmosferos mokslininkų komandos atradimais, žmogaus įtaka klimatui – daugiausia dėl anglies ir medienos deginimo per pramonės revoliuciją – galėjo būti aptinkama jau 1885 metais, dešimtmečiais iki masinio benzininių automobilių paplitimo.

Ankstyvų klimato pokyčių tyrinėjimai: mintinis eksperimentas

Nagrinėdami šią hipotezę, tyrėjai atliko mintinį eksperimentą, bandydami įsivaizduoti, ką XIX a. mokslininkai būtų atradę turėdami šiuolaikines technologijas. Jie prielaido, kad 1860 metais būtų buvę prieinami tikslūs atmosferos stebėjimo prietaisai – panašūs į šiandieninius palydovinius radiometrus ar aukštos raiškos stratosferos balionus. Tai leido tyrime sukurti scenarijų, kuriame globalios temperatūros pokyčiai ir anglies dvideginio koncentracija galėjo būti stebimi žymiai tiksliau nei anuomet.

Naudojant pažangią „pirštų atspaudų“ analizės metodiką, skirtą atskirti žmogaus veiklos signalus nuo gamtinių klimato svyravimų, komanda analizavo istorinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir jų įtaką atmosferos temperatūrai. Tyrimo rezultatai rodo, kad maždaug 1885 m. žmogaus poveikis stratosferai (aukštesniam atmosferos sluoksniui virš orų aktyvios tropopauzės) būtų buvęs aiškiai identifikuotas. Svarbu, kad šis laikotarpis ankstesnis nei benzininių automobilių išradimas ir paplitimas, pabrėžiant, jog žmogaus įtaka pasaulio klimatui prasidėjo labai anksti.

Ankstyvos klimato kaitos aptikimo mokslas

Kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos keičia atmosferą

Tyrimas išryškina svarbų, tačiau neretai pamirštamą reiškinį: nors anglies dioksidas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos labiausiai šildo apatinę atmosferą, jų ankstyvas poveikis klimato sistemai daugiausia pasireiškia stratosferos vėsimu. Taip yra todėl, kad šiltnamio dujos kaupia daugiau spinduliuotės troposferoje, ją šildydamos, bet tuo pat metu stratosferai tenka mažiau šilumos, tad ji vėsta.

Šią tendenciją dar labiau sustiprina žmogaus sukeliamas ozono sluoksnio nykimas stratosferoje. Ozonas paprastai sugeria saulės spindulių šilumą, tačiau jo sumažėjus, šilumos išlaikymo pajėgumas krenta, stiprindamas vėsimo efektą. Kadangi stratosferai daro mažesnę įtaką trumpalaikiai orų pokyčiai, ji tampa patikimu ilgalaikių klimato pokyčių rodikliu.

Žmogaus „piršto atspaudo“ atpažinimas klimato pokyčiuose

Tyrimo autoriai pažymi: „Ryškus vidurinės bei viršutinės stratosferos vėsimas, sukeltas žmogaus veiklos didinant anglies dvideginio kiekį, būtų buvęs aiškiai atpažįstamas jau apie 1885 m., prieš atsirandant benzininiams automobiliams.“ Net jeigu klimato stebėjimai būtų buvę apriboti tik Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, aiškūs žmogaus įtakos stratosferos vėsimui požymiai būtų išryškėję 1894 m., vos po 34 metų nuo hipotetiškos stebėjimų pradžios.

Šiuolaikinio klimato mokslo ir politikos pasekmės

Šie tyrimai verčia naujai pažvelgti į klimato kaitos eigą ir jos skubumą. Nors anglies dvideginio šilumą sulaikančios savybės buvo pradėtos tyrinėti dar XIX a. viduryje, sisteminiai poveikio klimato pokyčiams tyrinėjimai stipriai paspartėjo tik apie 1970-uosius. Uždelstas stebėjimas ir veiksmų trūkumas lėmė neregėtą globalios temperatūros augimą ir dažnėjančius ekstremalius orų reiškinius, stebimus šiandien.

Nors retrospektyva negali pakeisti praeities, šios įžvalgos pateikia svarbią pamoką: jei būtume turėję geresnius instrumentus bei daugiau sąmoningumo ir veiksmų, XX–XXI a. iškastinio kuro nevaldomos vartojimo pasekmes būtų buvę galima sušvelninti. Tyrimo autoriai įspėja, kad žmonija artėja prie „pavojingo žmogaus poveikio klimatui“ ribų.

Dar yra galimybė pasirinkti kitą kelią. Mokslininkai pabrėžia: „Turime tvirtų įrodymų, kad, norint išvengti pavojingo žmogaus įsikišimo į klimato sistemą, būtina laikytis tvarių vystymosi kelių. Prognozuojami būsimi pokyčiai per artimiausius 26 metus tiek stratosferoje, tiek troposferoje bus didesni nei per 39 metų laikotarpį nuo 1986 iki 2024 metų.“

Išvada

Šis tyrimas įrodo, jog žmogaus pėdsakas pasaulio klimato sistemoje yra tiek senas, kiek ir aiškiai aptinkamas – net ir dabartinių technologijų pagalba, jei jos būtų buvusios prieš šimtmetį. Duomenys iš viršutinių atmosferos sluoksnių atskleidžia, kad dabartinės klimato krizės šaknys glūdi praeityje ir kad ryžtingi, moksliškai pagrįsti sprendimai dabar yra svarbesni nei bet kada. Sprendimai, kuriuos priimsime artimiausiais dešimtmečiais, nulems, ar pavyks sušvelninti pavojingiausias klimato kaitos pasekmes ir užtikrinti tvarų planetos ateitį.