3 Minutės
Žemės giliai slypintis ritmingas pulsas: naujas geologinis atradimas
Tarptautinė geologų komanda atrado intriguojantį, širdies plakimą primenantį ritmišką pulsą, sklindantį iš Žemės mantijos gelmių po Afrikos kontinentu. Naujausiame „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad šie pulsuojantys mantijos plūstai, susidarantys po Etiopijos Afaro regionu, gali būti pagrindinis veiksnys, lėtai skaldantis Afriką ir ilgainiui lemiantis naujo vandenyno dubens formavimąsi.
Mokslinis pagrindas: tyrimas Afaro iširties zonoje
Afaro regionas šiaurės rytų Etiopijoje yra viena iš aktyviausių pasaulio tektoninių plyšio zonų, kur Žemės pluta nuolat plonėja ir tempiama dėl galingų geofizinių procesų. Mokslininkai jau ilgą laiką stebi ženklus, rodančius, kad Afrikos žemyninė plokštė yra veikiama skėlimo jėgų, tačiau šių dinamiškų procesų mechanizmai iki šiol buvo mažai aiškūs.
Siekdama geriau suprasti, tyrimų grupė, susidedanti iš Europos ir Afrikos universitetų, surinko ir analizavo apie 130 vulkaninės kilmės uolienų mėginių iš Afaro regiono. Tirdami unikalius uolienų cheminius požymius, tyrėjai nustatė, kaip skirtingi mantijos masės proveržiai – tarp Žemės branduolio ir plutos esanti mantija – kyla ir sąveikauja aktyviose vulkaninėse iširties zonose.
Kontinentų skėlimo mechanizmai
Pagrindinė tyrimo autorė, doktorė Emma Watts iš Svonsio universiteto, pabrėžė atradimo išskirtinumą: „Mantija po Afaru nėra nei statiška, nei vienalytė. Ji pulsuoja, o kiekvienas pulso ciklas pasižymi atpažįstamais cheminiais pėdsakais.“
Šie mantijos pulsai pasireiškia reguliariais, ritmingais sprogimais, veikdami kaip natūralus planetos širdies plakimas. Jiems stumiant žemyninę plutą, ši palaipsniui skaldoma per milijonus metų trukmės geologinį laikotarpį. Tyrimas parodė, kad šių impulsų pobūdis ir efektyvumas priklauso nuo plutos storio ir plyšio skeldėjimo greičio.
„Spartaus skilimo zonose, pavyzdžiui Raudonosios jūros plyšyje, šie pulsai yra perduodami efektyviau – primena impulsą, skrendantį pro siaurą arteriją“, aiškina dr. Tomas Gernon iš Sautamptono universiteto. O lėtesnėse, platesnėse plyšio zonose, mantijos pulsas keliauja mažiau reguliariai.
Geologinės ateities reikšmė
Tyrėjų nuomone, šie rezultatai gali iš esmės pakeisti mokslo bendruomenės supratimą apie vulkaninių procesų eigą, tektoninių plokščių dinamiką bei pagrindinius kontinentų skyrybos ir vandenynų susidarymo mechanizmus. Nuolatiniai vidiniai mantijos impulsai vaidina svarbų vaidmenį kontinentams skaidantis ir naujiems vandenyno baseinams atsirandant, kai tektoninės plokštės judina ir formuoja mūsų planetos paviršių.
Sautamptono universiteto profesorius Derek Keir komentuoja: „Šis atradimas suteikia naują perspektyvą, leidžiančią geriau suprasti paviršinį vulkanizmą, žemės drebėjimų modelius bei kontinentų iširties priežastis.“ Šios žinios gali būti naudingos kuriant žemės drebėjimų rizikos ir išteklių prognozavimo modelius plyšio regionuose visame pasaulyje.
Išvada
Giluminio Žemės mantijos pulso atradimas po Afrika žymi reikšmingą posūkį geologijos moksle. Atidengdami sudėtingą cheminių ženklų, mantijos dinamikos ir tektoninių procesų sąveiką, mokslininkai praplečia mūsų supratimą apie planetą formuojančias jėgas. Ateities tyrimai gali dar labiau atskleisti, kaip šie giluminiai geodinaminiai procesai nulemia žemynų ir vandenynų formavimąsi bei kaip vidinis Žemės aktyvumas veikia paviršiaus aplinką.
Komentarai