Juodasis pelėsis: Kas tai yra, kur auga ir kaip saugotis?

Juodasis pelėsis: kas tai yra ir kur jis atsiranda?

Pelėsis – tai bendras pavadinimas didžiulei grybų grupei, kuri klesti aplinkoje, kur yra padidinta drėgmė. Namų ūkiuose dažniausiai aptinkamas vadinamasis „juodasis pelėsis“, kuris išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir reputacija, siejama su galimais pavojais sveikatai. Šis terminas dažniausiai reiškia rūšį Stachybotrys chartarum, kuri atpažįstama pagal tamsias, dėmėtas kolonijas ant drėgnų sienų, lubų ar kitų statybinių medžiagų.

Vis dėlto, būtina pažymėti, kad „juodasis pelėsis“ nėra vienas grybų tipas, o apibūdinimas kelioms tamsiai pigmentuotoms pelėsių rūšims. Iš jų S. chartarum išskiriamas mokslinėje literatūroje ir dažnai minima kaip viena iš svarbiausių pelėsinių grybų, darančių įtaką vidaus oro kokybei.

Juodojo pelėsio baimės kilmė: mitų apie toksiškumą paneigimas

Nuomonė apie juodąjį pelėsį kaip apie itin pavojingą teršalą namuose kilo iš 1990-aisiais paskelbtų pranešimų apie retus kraujuojančius kūdikių plaučių ligos atvejus, kurie buvo siejami su pelėsio užterštais namais. Didžiausias dėmesys buvo skirtas šios rūšies gaminamiems toksinams – mikotoksinams. Mikotoksinai – tai natūraliai grybuose gaminamos cheminės medžiagos, kurios, kaip manoma, apsaugo nuo konkuruojančių mikroorganizmų.

Stachybotrys chartarum geba gaminti įvairius mikotoksinus, pvz., roridiną (slopinantį baltymų sintezę) bei satratoksinus (didelėmis dozėmis galinčius sukelti vidinį kraujavimą, įskaitant ir plaučius). Vis tik, išsamūs moksliniai tyrimai parodė, kad ankstesniuose atvejuose sporų koncentracijos buvo ženkliai pervertintos, o tolimesnė analizė nenustatė nedviprasmiško juodojo pelėsio poveikio sunkioms plaučių ligoms.

Šiandien svarbios organizacijos, tokios kaip Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija, pabrėžia, kad nors drėgna vidaus aplinka ir gali neigiamai veikti sveikatą, nėra patikimų įrodymų, kad juodojo pelėsio mikotoksinai namuose sukelia ūmias ar pavojingas ligas sveikiems žmonėms.

Kaip veikia mikotoksinai ir ar jie tikrai pavojingi?

Mikotoksinai – tai plati natūralių cheminių junginių grupė, kurią gamina įvairūs grybai, augantys dirvožemyje, maiste ar drėgnuose pastatuose (tokių kaip Aspergillus flavus ar Aspergillus parasiticus). Šie junginiai gali būti kenksmingi nurijus dideliais kiekiais, pavyzdžiui, apsinuodijus tam tikrais grybais, tačiau namų aplinkoje jų poveikis skiriasi.

Tyrimai rodo, kad norint, jog mikotoksinai sukeltų sunkių sveikatos problemų, žmogus juos turėtų įkvėpti ar nuryti labai didelėmis dozėmis – kur kas didesnėmis, nei įprastai pasitaiko namuose. Be to, S. chartarum nėra linkęs išskirti daug oru plintančių sporų – jos dažnai lieka sukibusios prie drėgnų paviršių. Eksperimentai su pelėmis įrodė, kad itin koncentruota mikotoksinų dozė gali pakenkti plaučiams, bet tokia ekspozicija buitinėmis sąlygomis yra labai mažai tikėtina.

Kokios sveikatos problemos siejamos su pelėsiu namuose?

Nors juodasis pelėsis ir kiti pelėsiai dažniausiai nekelia rimto toksikologinio pavojaus daugumai žmonių, jų išskiriami alergenai yra reikšmingas kvėpavimo sutrikimų veiksnys. Asmenys, jautrūs pelėsiams, gali patirti paaštrėjusį astmos priepuolį, čiaudulį, slogą ar odos sudirgimą po kontakto su pelėsiu. Kai kuriems gali vystytis rimtesnės alerginės reakcijos, tokios kaip alerginis grybinis sinusitas, alerginė bronchopulmoninė aspergilozė ar retas ligos tipas – padidėjusio jautrumo pneumonitas.

Imuninei sistemai nusilpus, pelėsio sporos namuose gali tapti papildomu infekcijų šaltiniu – tokiu atveju grybelinė infekcija gali sukelti rimtesnius ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Paprasta prevencija – mažinti pelėsio ekspoziciją, greitai šalinti drėgmės šaltinius ir nuolat stebėti bei prižiūrėti patalpų būklę – ženkliai sumažina riziką.

Naudingi patarimai pelėsio prevencijai

• Palaikykite žemą oro drėgmės lygį namuose (geriausia – iki 50 %).
• Operatyviai taisykite vandens nutekėjimus ir pašalinkite pažeidimus.
• Reguliariai vėdinkite vonios kambarius ir virtuves.
• Matomą pelėsį pašalinkite tinkamomis valymo priemonėmis.

Ekspertų išvados apie juodojo pelėsio keliamą riziką

Naujausi tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp pelėsio ekspozicijos namuose ir alerginių ar astminio pobūdžio simptomų jautriems žmonėms. Vis dėlto, perdėta baimė dėl juodojo pelėsio mikotoksinų sukeltų rimtų, nealerginių ligų nėra pagrįsta mokslo duomenimis. Tikras pavojus slypi nuolat augančiame pelėsyje, kuris ilgainiui blogina vidaus oro kokybę ir išprovokuoja kvėpavimo nepatogumus, ypač vaikams, senjorams bei sergantiems kvėpavimo ligomis.

Išvados

Apibendrinant, juodasis pelėsis išlieka aktualus dėl galimo kvėpavimo ligų ir alerginių reakcijų paaštrėjimo, o ne dėl didelio toksiškų medžiagų išskyrimo ore. Moksliniai tyrimai toliau stebi galimus pavojus, tačiau šiuo metu efektyviausia sveikatos apsauga namuose – drėgmės kontrolė ir savalaikis pelėsio valymas. Buitinių patalpų savininkams ir administratoriams vertėtų sutelkti dėmesį į aktyvią pelėsio prevenciją bei ventiliaciją, kad būtų išlaikyta gera vidaus oro kokybė, užuot rūpinusis nepagrįsta baime dėl galimo toksinio poveikio.