8 Minutės
Maratono bėgimas stumia žmogaus kūną prie ribos — raumenys pavargsta, kvėpavimas pagilėja, o kraujotakos sistema valandų valandas intensyviai dirba palaikydama energijos poreikį. Dėl to ilgus dešimtmečius mokslininkai, sportininkai ir gydytojai kėlė klausimą, ar toks pasikartojantis ištvermės krūvis gali palikti ilgalaikių padarinių širdies audiniui ar funkcijai. Nauji ilgalaikiai tyrimai teikia palankesnių išvadų daugumai rekreacinių bėgikų, tačiau kartu išaiškina ir tas situacijas, kuriose būtina didesnė budrumo ir išsamesnio ištyrimo priežiūra, ypač kalbant apie širdies sveikatą, kardiologinį ištyrimą ir prevenciją.
Ką sako naujausi ilgalaikiai tyrimai apie ištvermės krūvį
Vienas dešimtmetį trunkantis tyrimas, publikuotas žurnale JAMA Cardiology, sekė 152 rekreacinius maratono bėgikus, vertindamas jų širdies funkciją prieš ir po varžybų bei stebėdamas kardio sveikatą per dešimt metų. Tyrimo autoriai pastebėjo nuoseklų modelį: iš karto po ilgų distancijų dešinysis skilvelis — kamera, kuri pumpuoja kraują į plaučius — dažnai parodo laikiną susilpnėjimą pumpuojant. Svarbu pabrėžti, kad ši sumažėjusi funkcija dažniausiai normalizuojasi per kelias dienas ar savaites, o per dešimt metų nebuvo rasta įrodymų, kad bėgikų širdies funkcija progresuotų ir blogėtų nuolatiniu būdu.
Toks tyrimo rezultatas suteikia reikšmingą kontrargumentą anksčiau iškeltoms baimėms, kurios dažnai kilo po varžybų atliekant kraujo tyrimus. Daugelis ištvermės sportininkų po ilgalaikio krūvio parodo padidėjusias troponino reikšmes. Troponinas yra baltymas, kurį į kraują išskiria širdies raumens ląstelės, kai jos patiria stresą arba pažeidimą; klinikinėje praktikoje padidėjęs troponinas dažnai siejamas su miokardo infarktu. Tačiau maratono kontekste padidėjęs troponino kiekis dažniau atspindi grįžtamą ląstelinį stresą arba laikiną membranų pralaidumo padidėjimą, o ne negrįžtamą audinio nekrozę. Kardiologinė vaizdinė diagnostika — echokardiografija ir magnetinis rezonansas (MRT) — dažnai neranda struktūrinių pažeidimų po tokių troponino šuolių, jei nėra simptominio ar klinikinio pagrindo manyti apie ūmų įvykį.
Kodėl dešinysis skilvelis labiau pažeidžiamas per ilgus bėgimus
Dešinysis širdies skilvelis susiduria su specifinėmis mechaninėmis sąlygomis intensyvaus ištvermės krūvio metu. Didėjant darbo intensyvumui, plaučių kraujospūdis kyla, todėl dešinysis skilvelis turi pumpuoti kraują pro didesnį pasipriešinimą. Ultragarsiniai tyrimai ir kardiologinis MRT rodo, kad po itin sunkių pastangų dešinysis skilvelis gali būti laikinai išsiplėtęs, mažiau efektyviai pumpuoti ir turėti didesnę pasikartojančią apkrovą — būseną, kuri dažniausiai grįžta su poilsio periodu.
Tokie trumpalaikiai pokyčiai daugeliu atvejų atrodo kaip adaptacinės reakcijos į ūminį perkrovimą, o ne nuolatinio pažeidimo ženklas daugumai rekreacinių sportininkų. Ilgalaikio stebėjimo tyrimai rodo, kad treniruotas maratono širdies raumuo paprastai persitvarko, prisitaiko ir remodeliuojasi taip, kad palaikytų padidintą darbą, o ne pamažu praranda funkciją. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į individualią riziką: asmenų genetika, kartu esantys širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai bei treniruočių apimtis gali nulemti kitokį adaptacijos kelią.
Kada padidėjęs troponinas ir simptomai reiškia rimtesnę problemą
Kontekstas yra esminis. Skubios pagalbos skyriuje gydytojai interpretuoja troponino reikšmes kartu su simptomais, EKG (elektrokardiograma) ir vaizdiniais tyrimais. Po ištvermės varžybų troponinas gali pakilti virš standartinių klinikinių ribų pas sveikus sportininkus, kurie neturi krūtinės skausmo ar dusulio ir kurių kardiologiniai skenai yra normalūs. Tačiau svarbu pabrėžti: jei sportininkas skundžiasi krūtinės skausmu, sąmonės netekimu (sinkopė), stipriu dusuliu arba yra įvykęs kolapsas varžybų metu arba netrukus po jų, troponino padidėjimo negalima atmesti kaip nepavojingo treniruočių poveikio. Tokiais atvejais pakilimas gali rodyti užslėptą koronarinę širdies ligą arba ūminį kardiologinį įvykį.
Deja, pasitaikė situacijų, kai ankstyvas ramindamasis vertinimas užmaskavo neišdiagnozuotas būkles. Žiniasklaidos pranešimai dokumentavo mirtis, kurių pradinis skundas — krūtinės diskomfortas ir troponino pakilimas — vėliau buvo priskirtas ne treniruotės sukeltam stresui, o koronarinėms kraujagyslių obstrukcijoms. Tokios tragiškos istorijos primena, kad būtina kruopščiai vertinti simptomus ir nesiremti vien tik troponino reikšmėmis. Ankstyva ir išsami diagnostika, įskaitant EKG, echokardiografiją ir, esant indikacijoms, koronarografiją ar kardiologinį MRT, gali būti gyvybiškai svarbi.
Organizuotų maratonų metu mirčių skaičius yra santykinai mažas — didelio masto analizės nurodo apytiksliai vieną mirtį kas 100 000 dalyvių. Be to, geresnė trasos medicininė pagalba, greitai prieinami automatiniai defibriliatoriai (AED) ir apmokyti pirmosios pagalbos komandos sumažino riziką dar labiau. Kai staigus širdies sustojimas ir įvyksta, tai dažniau siejama su nepastebėtomis struktūrinėmis širdies anomalijomis ar koronarine liga nei su pačiu fiziniu krūviu. Todėl prevencijos priemonės renginių organizatoriams ir dalyvių ankstyvasis ištyrimas išlieka svarbūs.
Didelės treniruočių apimtys ir širdies audinio randėjimas
Išlieka diskusijų dėl itin didelės viso gyvenimo ištvermės treniruočių apimties poveikio širdžiai. Kai kurie vaizdinės diagnostikos tyrimai aptiko nedideles miokardo randėjimo (fibrozės) sritis vyresniems sportininkams, kurie daugelį metų intensyviai treniravosi. Pavyzdžiui, Ventoux tyrimas — pavadintas garsiojo kopimo vardu — nagrinėjo 106 vyresnius nei 50 metų dviračių sportininkus ir triatlonininkus ir nustatė randėjimą beveik pusėje dalyvių, palyginti su labai mažai aptiktų pokyčių kontrolinėje, neaktyvioje grupėje. Tokia fibrozė buvo susijusi su didesne nenormalių širdies ritmų atsiradimo rizika, kai kurie iš jų gali būti rizikingi.
Vis dėlto šie rezultatai nėra vienareikšmiai: randėjimas nėra universalus, o jo klinikinė reikšmė labai skiriasi individams. Riziką gali moduliuoti genetiniai veiksniai, sukauptas treniruočių krūvis per visą gyvenimą, amžius, bei tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai — aukštas cholesterolio lygis, rūkymas, hipertenzija. Pažangi kardiologinė magnetinė rezonansinė tomografija yra ypač naudinga aptinkant subtilius fibrozės židinius, kurių echokardiografija gali nepastebėti. Todėl vertinant riziką ir rekomenduojant tolimesnį stebėjimą, svarbu įtraukti išsamią istoriją, laboratorinius rodiklius ir anamnezę apie ankstesnes kardiologines problemas.
Be to, reikia paminėti, kad kai kurie aritmijų tipai, pavyzdžiui prieširdžių virpėjimas, yra pastebimi dažniau tarp ilgametę ištvermę praktikuojančių sportininkų. Prieširdžių virpėjimas gali turėti įtakos fiziniam pajėgumui, nuovargiui ir širdies komplikacijų rizikai, ypač vyresnio amžiaus sportininkams. Todėl kartais rekomenduojama atlikti ilgalaikį ritmą registruojantį tyrimą (pvz., Holter monitoravimo arba implantabilų monitorių) sportininkams, kurie skundžiasi palpacijomis, nereguliariu pulsu ar sinkopėmis.
Praktiniai patarimai bėgikams ir gydytojams
- Rekreaciniai maratono bėgikai turėtų pasidžiaugti ilgalaikiais duomenimis, rodančiais, kad trumpalaikiai pokyčiai po varžybų — įskaitant troponino šuolius ir laikiną dešiniojo skilvelio disfunkciją — dažniausiai išnyksta be ilgalaikės žalos. Ši žinia padeda nuraminti daugumą laisvalaikio bėgikų dėl trumpalaikių laboratorinių nukrypimų.
- Jeigu simptomai išlieka arba yra sunkūs (krūtinės skausmas, nepamatuojama sąmonės netekimas, labai stiprus dusulys), būtina skubi klinikinė apžiūra, įskaitant EKG, troponino tyrimus ir vaizdinius tyrimus pagal indikacijas. Greitas ir tinkamas reagavimas sumažina rimtų komplikacijų riziką.
- Vyresniems sportininkams arba tiems, kuriems nustatyti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, rekomenduotina atlikti priešs dalyvavimo patikrinimą. Paprasti tyrimai, tokie kaip ramybės EKG, kraujospūdžio matavimas, lipidų profilio ir rizikos vertinimas, gali padėti nustatyti asmenis, kuriems reikalingi išsamesni tyrimai arba kardiologinis įvertinimas.
- Ilgametę didelę treniruočių apimtį turintiems sportininkams, ypač vyresniems nei 50 metų arba tiems, kuriems pasireiškia simptomai ar nenormalūs laboratoriniai rodikliai, periodiškas kardiologinis MRT gali būti naudingas aptinkant randėjimą arba struktūrinius pokyčius bei vertinant aritmijų riziką.
Širdies anatomijos diagrama
Eksperto pastebėjimai
Dr. Emma Rhodes, kardiologė, specializuojanti sporto kardiologijoje, pažymi, kad nauji tyrimai suteikia niuansuotą, bet dažniausiai ramybę teikiančią perspektyvą rekreaciniams bėgikams. Laikini biomarkerių, tokių kaip troponinas, padidėjimai ir trumpalaikiai dešiniojo skilvelio pokyčiai atspindi ūminį fiziologinį stresą, o ne būtinai širdies raumens mirtį. Vis dėlto simptomai varžybų metu ar iš karto po jų turi būti vertinami kruopščiai — ypač jei yra krūtinės skausmas, sąmonės netekimas ar stiprus dusulys — nes fizinis pasirengimas nepanaikina koronarinės širdies ligos galimybės ar kitų kardio patologijų.
Jos praktiniai patarimai bėgikams yra aiškūs: ruošiantis maratonams reikėtų laikytis palaipsniui didinamo krūvio principo, reguliariai atlikti sveikatos patikras, atkreipti dėmesį į įspėjamuosius simptomus ir neignoruoti jų. Laiku atliktas ištyrimas gali išgelbėti gyvybę. Taip pat ji pabrėžia prevencijos svarbą: profilaktiniai tyrimai, gyvenimo būdo korekcijos (rūkymo metimas, mitybos gerinimas, cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolė) bei adekvatus poilsis ir atsistatymas po intensyvių treniruočių yra kertiniai veiksniai mažinant ilgalaikę širdies riziką.
Maratono bėgimas gali atskleisti išlikusias širdies ligas
Išvados ir pagrindinės rekomendacijos
Bendros išvados rodo, kad daugeliui rekreacinių maratono bėgikų širdis prisitaiko prie ilgalaikio ištvermės krūvio, o ne patiria progresuojantį pažeidimą. Trumpalaikės troponino vertės kilimai ir laikina dešiniojo skilvelio disfunkcija paprastai yra grįžtami reiškiniai, susiję su akutiniu fiziniu stresu. Tačiau svarbu suvokti, kad intensyvus sportas gali atskleisti anksčiau nepastebėtą širdies ligą, todėl simptomai turi būti vertinami rimtai ir interpretuojami taikant tinkamus testus bei vizualizaciją.
Elito sportininkams ar viso gyvenimo didelę treniruočių apimtį turintiems asmenims rekomenduojama kruopšti, periodinė priežiūra, kartais apimanti kardiologinį MRT, ilgalaikį širdies ritmo stebėjimą ir išsamesnius metabolinius bei lipidų profilius. Tokia stebėsena padeda identifikuoti tą nedidelę grupę sportininkų, kuriems yra padidėjusi širdies fibrozės, aritmijų ar koronarinės ligos rizika.
Santrauka: maratono širdis yra atspari ir geba prisitaikyti, bet neatsparesnė — reikia gerbti treniruočių ribas, reaguoti į simptomus ir derinti aistrą ištvermės sportui su atsakingu medicininiu požiūriu. Tokia subalansuota strategija leidžia maksimaliai sumažinti rizikas ir išlaikyti aukštą fizinį pajėgumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą