Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-24Ar milžiniški Pleistoceno kengūros galėjo šokinėti?Nauji tyrimai rodo, kad Pleistoceno milžiniškos kengūros, tokios kaip Procoptodon goliah, turėjo skeleto ir sausgyslių struktūras, leidusias bent trumpiems, galingiems šuoliams – tai keičia mūsų supratimą apie jų judėjimą ir ekologiją.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-08Cloud‑9: tamsiąją materiją turintis bežvaigždžis debesisCloud-9 — bevežvaigždžių neutralaus vandenilio debesis netoli M94, galimas RELHIC kandidatas. Straipsnyje aprašomi aptikimo metodai (FAST, GBT, VLA), masės įvertinimai ir reikšmė galaktikų formavimuisi bei tamsiosios materijos modeliams.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-07Ankstyvoje Visatoje aptiktas neįprastai karštas spiečiusStraipsnyje aprašomas SPT2349-56 galaktikų spiečius: ALMA tSZ matavimai rodo netikėtai karštą intracluster terpę ankstyvoje Visatoje, galimai sukeltą intensyvaus AGN feedback ir supermasyvių juodųjų skylių.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-05Mėnulis kaip Žemės atmosferos tylus archyvas ir šaltinisNauji tyrimai rodo, kad saulės vėjas kartu su Žemės magnetosfera gali nukreipti įkrautas atmosferos daleles, kurios per milijardus metų nusėda Mėnulyje. Tai suteikia papildomą archyvą Žemės atmosferos evoliucijai ir potencialius ISRU išteklius.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-04Tarpžvaigždinis 3I/ATLAS: radijo paieška ir rezultataiGreen Bank teleskopu atlikti radijo stebėjimai kometos 3I/ATLAS metu neparodė dirbtinių signalų. Straipsnyje aptariami metodai, RFI atmetimas ir paieškos reikšmė technosignatūrų tyrimuose.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-03JWST atradimas: tiršta atmosfera apie karštą TOI‑561 bJWST stebėjimai rodo, kad ultra‑karšta super‑Žemė TOI‑561 b gali turėti tirštą, lakiųjų junginių turtingą atmosferą virš globalaus magma vandenyno, keičiantį požiūrį į atmosferos netekimą mažose, senose sistemose.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-03GRB 250702B: ilgiausias užfiksuotas gama pliūpsnisGRB 250702B — rekordiškai ilgas gama spindulių pliūpsnis, trunkantis beveik septynias valandas. Tarptautiniai stebėjimai atskleidė dulkių apsuptą šeimininko galaktiką ir kėlė klausimus apie pliūpsnio kilmę bei reliatyvistinius jetus.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-02Gėlavandeniai mosasaurai: milžiniški plėšrūnai upėseNauji izotopų tyrimai rodo, kad kai kurie mosasaurai reguliariai lankėsi ir net gyveno gėlavandenėse upėse. Fosilijos iš Šiaurės Dakotos atskleidžia jų vaidmenį upių ekosistemose kartu su dinozaurais.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-02NGC 4535 Hubble nuotrauka: spiralė ir žvaigždės kosmoseHubble naujas NGC 4535 vaizdas atskleidžia spiralės rankas, mėlynus žvaigždžių spiečius ir H II regionus. Straipsnyje analizuojama žvaigždėdaros dinamika, PHANGS-HST vaidmuo ir ALMA ryšys su molekulinėmis dujomis.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-01Putojantis Champagne klasteris: galaktikų susijungimasChampagne klasteris — du susiliejančių galaktikų klasteriai, aptikti Chandra rentgeno ir Legacy Surveys optiniuose duomenyse. Tyrimai leidžia tirti intraklasterinę terpę, tamsiąją materiją ir jų elgseną per aukštos spartos susidūrimus.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2026-01-01Fomalhauto susidūrimai: tiesioginės dulkės ir debesisAstronomai užfiksavo tiesiogines dulkėtas debesų nuotraukas po dviejų didelių susidūrimų Fomalhauto diske. Tyrimas atskleidžia planetesimalų dydžius, kolizijų dažnumą ir pasekmes planetų formavimuisi.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-30Freya: itin gilus dujų hidratų šaltinis Arkties jūrojeAtrastas itin gilus Freya dujų hidratų išsiskyrimas Grenlandijos jūroje atskleidžia unikalią chemosintetinę ekosistemą, kur metanas maitina gyvūnų bendruomenes. Radiniai keičia supratimą apie Arkties anglies saugyklas ir giliojo vandens apsaugą.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-30Kristalinis dinozauro kiaušinis: Qianshan geoda ir atradimasGreipfruto dydžio dinozauro kiaušinis iš Qianshan baseino nustebino: viduje rasta kalcito kristalų — natūrali geoda. Straipsnyje aptariama taksonomija, geochemija, datavimo metodai ir mokslinis bei visuomeninis radinio reikšmingumas.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-29Gilus genomų nykimas Balanophora: parazitiniai augalaiNauja studija atskleidžia, kaip parazitinė Balanophora sumažino plastidų genomą iki keliolikos tūkstančių bazių porų ir išgyvena siurbdama iš medžių šaknų, keliaudama per evoliucijos ir ekologijos klausimus.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-2870 netikėtų naujokų: gamtos 2025 metų sąrašas2025 m. daugiau nei 70 naujų rūšių — nuo plunksnuotų dinozaurų iki gintare užkonservuotų vabzdžių — atkreipė dėmesį į lauko tyrimų logistiką, muziejų kolekcijų vertę ir reikšmę tvarioms ekspedicijų transporto priemonėms.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-24Michaela Benthaus: pirmoji neįgaliųjų kelionė į kosmosąVokietijos inžinierė Michaela Benthaus tapo pirmąja vežimėliu judančia asmenybe, perėjusia Kármán liniją komerciniame suborbitaliniame skrydyje. Straipsnyje analizuojami techniniai, medicininiai ir politiniai prieinamumo iššūkiai erdvėturizme.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-22Žemės magnetinė uodega: kaip dalelės pasiekia MėnulįNauji modeliai rodo, kad Žemės magnetinė uodega gali nukreipti atmosferos jonus į Mėnulį, praturtindama regolitą deguonimi ir azotu. Tai gali suteikti ilgalaikį archyvą apie Žemės atmosferos pokyčius ir turėti įtakos Mėnulio ištekliams.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-21JWST aptiko tolimiausią supernovą reionizacijos erojeJames Webb teleskopas aptiko tolimiausią iki šiol patvirtintą supernovą susijusią su GRB 250314A reionizacijos eroje. Atraskite, kaip JWST NIRCam, SVOM ir ESO/VLT kartu atskleidė masyvių žvaigždžių mirtį ankstyvojoje Visatoje.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-20Tarpplanetinis laiko sinchronizavimas: ilgalaikė infrastruktūraTikslūs tarpplanetiniai laikrodžiai ir sinchronizacijos tinklai yra būtini komunikacijai, navigacijai ir autonomijai Mėnulyje bei Marse. Straipsnyje aptariami technologiniai sprendimai, protokolai ir praktinė roadmap.
Skaityti daugiauTomas Žilinskas2025-12-19RBH-1: supermasyvinė juodoji skylė, palikusi galaktikąAstronomai aptiko RBH-1 — supermasyvinę juodąją skylę, kuri juda pakankamai greitai, kad paliktų savo galaktiką. Straipsnyje aptariami recoilio mechanizmai, stebėjimų įrodymai bei pasekmės galaktikų evoliucijai ir gravitacinių bangų fizikai.
.webp "Mėnulis kaip Žemės atmosferos tylus archyvas ir šaltinis")
.webp "Freya: itin gilus dujų hidratų šaltinis Arkties jūroje")
