8 Minutės
Nauja analizė rodo, kad ankstyvasis kosmosas išlaikė šilumą prieš pirmuosius žvaigždynus
Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) mokslininkų komanda praneša, kad tarpgalaktinė terpė tuo laikotarpiu, kai susiformavo pirmosios žvaigždės ir galaktikos, buvo šiltesnė nei manyta anksčiau. Šis išvadas išplaukia iš gilios radijo analizės, atliktos pasitelkus Murchison Widefield Array (MWA), ir kelia iššūkį modeliams, kurie suponuoja, kad Visata pradėjo iš itin žemo temperatūros ribos. Rezultatai taip pat prideda naujų apribojimų dėl to, kaip ir kada pirmieji spinduliuojantys šaltiniai paveikė aplinkinę terpę.
ICRAR tyrimas suteikia reikšmingų techninių ir fizinių įžvalgų į ankstyvosios Visatos termodinamiką, nes jis griežtai nagrinėja, ar neutralus vandenilis buvo šaltas arba jau patyręs tam tikrą sušilimą prieš masinę jonizaciją. Tai svarbu ne tik kosmologijos teorijai, bet ir praktinėms detekcijos strategijoms ateities eksperimentams.
Mokslinis kontekstas: reionizacijos era ir 21 centimetrų signalas
Reionizacijos era (EoR) žymi laikotarpį, kai pirmosios žvaigždžių ir juodųjų skylių kartos, taip pat jų liekanos, skleidė pakankamai intensyvų spinduliavimą, kad ionizuotų anksčiau neutralų vandenilį, užpildžiusį Visatą. Prieš šių šaltinių įsijungimą Visata praėjo per vadinamąjį kosminį „tamsųjį amžių" — epizodą, kuriame švytėjimas buvo menkas, išskyrus liekantį Didžiojo sprogimo foninį signalą.
Radijo astronomai tiriami šį epochinį periodą naudodami 21 centimetrų vandenilio liniją — ilgąją bangą radijo diapazone, kurią skleidžia neutralus vandenilis. Kadangi 21 cm signalas prasiskverbia per tarpinius sluoksnius, kurie sklinda arba sklaido matomą šviesą, jo detektavimas leistų rekonstruoti ankstyvosios Visatos terminę ir jonizacinę istoriją. Aiškus 21-cm aptikimas ribotų laiką, kada rentgeno (X) ir ultravioletiniai (UV) fotonai pradėjo šildyti bei ionizuoti tarpgalaktinį vandenilį.
21 cm signalas yra tiesiogiai susijęs su spininės temperatūros skirtumu tarp vandenilio dujų ir foninio kosminio mikrobanginio spinduliavimo (CMB). Jei neutralus vandenilis buvo šiltesnis, absorption arba emission charakteristikos keičiasi — tai turi didelę reikšmę modeliams ir stebėjimams.
Stebėjimai, duomenų apdorojimas ir MWA kampanija
ICRAR komanda sujungė maždaug dešimt metų MWA stebėjimų, kad pasiektų neįtikėtiną jautrumo lygį. Ištraukti kosmologinį 21 cm signalą yra ypač sudėtinga užduotis, nes dangus yra užvaldytas ryškia radijo emisija iš artimų galaktikų, Paukščių tako, žmogaus sukeltų trikdžių ir instrumentinės triukšmo. Todėl komanda sukūrė pažangias foninių šaltinių pašalinimo (foreground subtraction) technikas ir kalibracijos metodikas, kad izoliuotų silpnus kosmologinius svyravimus nuo dominuojančių teršalų.
Ši daugiametė duomenų kaupimo strategija leido sukurti nuoseklią stebėjimo archyvą, kuriame pritaikytos daugybės instrumentinių parametrų ir systematikos korekcijos. Tokių žingsnių pavyzdžiai apima antenų vaizdavimo savybių modeliavimą, dažnių priklausomo triukšmo atpažinimą ir laiko bei dažnio filtravimą, kuris sumažina žemės kilmės signalo įtaką.

MWA vaizdų progresija (viršuje): pradžioje dominuoja radijo triukšmas iš foninių šaltinių (kairėje), vėliau matyti vietiniai trukdžiai (viduryje), ir galiausiai — santykinai rami, „išvalyta" nuotrauka (dešinėje). (Nunhokee et al/ICRAR/Curtin University)
Pasak ICRAR tyrėjų, jų duomenų apdorojimo pipeline gerina supratimą apie instrumentų sistematiką ir foninių šaltinių morfologiją. Tai didina pasitikėjimą likutinėmis žemėlapio sritimis, kuriose gali pasirodyti kosmologinis signalas. Nors pati studija kol kas negavo lemiamo 21-cm signalo aptikimo, likutiniai duomenys yra tokio lygio, kad komanda gali nustatyti naujas viršutines ir apatinės ribas dujų temperatūrai prieš ir per reionizaciją.
Techninėse diskusijose ICRAR komandai pavyko parodyti, kaip skirtingi trikdžių šaltiniai — pvz., tolimosios galaktikos, jonosferos efektai ir žemės paviršiaus radijo šaltiniai — palieka unikalius pėdsakus duomenyse. Atpažinus šiuos pėdsakus, taikant adaptacinius filtrus ir modelių pritaikymą, lieka mažiau neapibrėžtumo dėl galimo kosmologinio signalo masyvo.

Norint atskleisti silpną, ieškomą 21 centimetrų signalą, būtina pašalinti foninius trikdžius (Nunhokee et al. ApJ, 2025).
Pagrindinis atradimas: įrodymas apie išankstinį tarpgalaktinės terpės sušilimą
Pagrindinė išvada — tarpgalaktinė terpė nebuvo tokia šalta, kaip teigia daugelis minimalistiškų modelių. ICRAR analizė rodo, kad prieš arba prasidedant reionizacijai jau vyko tam tikras šildymas. Nors šis sušilimas nėra milžiniškas, jis pakankamas vienareikšmiškai atmesti scenarijus, kuriuose reionizacija vyktų visiškai ekstremaliai žemose temperatūrose.
Labiausiai tikėtini šildymo šaltiniai yra aukštos energijos rentgeno (X) spinduliuotę skleidžiantys pirmieji akrecijuojantys juodieji arba jų liekanos, tokios kaip X spindulių binarinės sistemos. Rentgeno spinduliai gali keliauti didelius atstumus ir išskirti energiją neutralioje dujų masėje, pakeldami jos temperatūrą plačiuose tūriuose — mechanizmas, suderinamas su vidutiniu išankstiniu sušilimu, fiksuotu MWA apribojimuose.
Taip pat verta paminėti, kad dalelių srauto emisijos, magnetiniai laukai ar net egzotiškesni procesai (pvz., tam tikrų tamsiosios materijos modelių anihiliacija/visilgija) galėtų prisidėti prie ankstyvo sušilimo. Tačiau MWA apribojimai labiau koreliuoja su klasikiniais X spindulių šaltiniais, todėl dabartinė interpretacija orientuojasi būtent į juos.
Be to, sušilimo lygis keičia ir 21 cm signalo amplitude bei spektro formą: šiek tiek sušilusi terpė mažina stiprų absorbcijos signalą, todėl aptikimo strategijos turi atsižvelgti į platesnį galimų terminių būsenų spektrą. Tai reiškia, kad eksperimentai, siekiantys 21 cm signalo, turi būti jautrūs ne tik įjungtoms emisijoms, bet ir silpnesniems ar plokštesniems požymiams.
Reikšmė kosmologijai ir galaktikų formavimuisi
Šie nauji apribojimai susiaurina ankstyvojo struktūrų formavimosi modelių parametrų erdvę. Šiltesnės dujos keičia reionizacijos laiko eigą ir topologiją: pašildytos dujos mažina stiprius 21-cm absorbcijos požymius ir mažina kontrastą tarp jonizuotų sričių ir aplinkinės neutralios terpės. Tokios permainos daro tiesioginę įtaką simuliacijoms, kurios kartu modeliuoja žvaigždžių formavimąsi, juodųjų skylių augimą ir spinduliavimo sklidimą per kosminius mastus.
Iš praktinės perspektyvos, atmesti itin šaltas reionizacijos scenarijus padeda sutrumpinti parametrų erdvę būsimiems eksperimentams ir suderinti teorines prognozes instrumentams, tokiems kaip Square Kilometre Array (SKA), Hydrogen Epoch of Reionization Array (HERA) bei kitiems žemo dažnio radijo teleskopams. Tai reiškia, kad eksperimentinių sąrankų jautrumas, dažnių aprėptis ir stebėjimo strategijos gali būti optimizuotos remiantis konkretesnėmis šiluminėmis prielaidomis.
Be to, supratimas apie ankstyvą sušilimą padeda detaliau įvertinti, kaip žvaigždžių formavimosi efektyvumas, ultravioleto fotonų pabėgimo frakcija ir juodųjų skylių akrecijos greičiai kartu formavo pirmųjų galaktikų evoliuciją. Tai leidžia ryškiau atskirti alternatyvias hipotezes ir nustatyti, kurios fizinės priemonės lėmė pastebėtą Visatos pokyčių seką.
Ekspertų įžvalga
"Ilgo periodo stebėjimų kampanijų derinimas su kruopščiu instrumentų modeliavimu yra raktas, atveriantis kosminę aušrą", teigia dr. Mira Anand, stebinioji kosmologė, nesusijusi su ICRAR tyrimu. "Šie rezultatai dar neduoda tiesioginio 21-cm aptikimo, tačiau jie prasmingai apriboja terminę istoriją ir rodo, kad X spindulių šaltiniai galėjo ankstyvoje epochoje žaisti pastebimą vaidmenį. Tai ypač svarbu kitai eksperimentų kartai."
Ekspertai taip pat pažymi, kad tokie tarpdisciplininiai darbai — apjungiantys instrumentologiją, duomenų mokslą ir teorinę astrofiziką — yra būtent tai, ko reikia, kad būtų atskleistas subtilus kosminis signalas. Kritiškai svarbu, kad skirtingos komandos ir observatorijos tarpusavyje sutartų dėl kalibracijos ir duomenų apdorojimo metodikų, kad būtų galima palyginti rezultatus ir kartu kovoti su sistematinėmis klaidomis.
Ateities perspektyvos ir tolimesni žingsniai
ICRAR mokslininkai tikisi, jog papildomos stebėjimų serijos ir tolesnis foninių trikdžių mažinimo metodų tobulinimas leis atskleisti užkastą 21-cm parašą. Kai jautresnės masyvios antenų tinkle struktūros pradės veikti ir mokslininkų bendruomenė sujunginės ilgalaikius duomenų rinkinius, patobulintas signalo išskyrimas ir platesnė dažnių aprėptis turėtų lemti tiesioginį aptikimą per artimiausius kelerius metus.
Patvirtintas 21-cm signalo aptikimas leistų astronomams sukurti laiko ir erdvės žemėlapius, atskiriant šildymo ir jonizacijos raidą bei išaiškinant ankstyvųjų žvaigždžių, juodųjų skylių ir galimų egzotiškų šaltinių indėlius. Tokia schema ne tik pakeistų mūsų supratimą apie pirmųjų spindinčių objektų formavimąsi, bet ir suteiktų galimybę tiesiogiai testuoti teorinius modelius apie pirmąsias kosmines struktūras.
Techniniai iššūkiai išlieka dideli: reikia dar labiau sumažinti jonosferos triukšmą, pagerinti antžeminių trikdžių šalinimo algoritmus ir plėtoti tarptautinius duomenų dalijimosi protokolus. Visgi, dabartinė trajektorija yra teigiama — žingsnis po žingsnio artėjame prie to momento, kai galėsime sukurti detalias ankstyvosios Visatos termodinamikos rekonstrukcijas.
Išvada
ICRAR studija žymi reikšmingą pažangą link kosminės aušros iššifravimo. Integravus dešimtmetį trunkančius MWA duomenis ir patobulinus foninių šaltinių pašalinimo metodikas, komanda apribojo ankstyvos Visatos terminę būseną ir parodė, kad tam tikras išankstinis sušilimas vyko prieš arba kartu su reionizacija. Nors ilgai lauktas 21 centimetrų aptikimas šiuo metu tebėra užmaskuotas foninių trikdžių, kelias jį atskleisti darosi aiškesnis — kartu su tuo ateina ir tikslesnė istorija apie tai, kaip pirmosios žvaigždės ir juodosios skylės pakeitė Visatą.
Apibendrinant, šis darbas ne tik suteikia konkretesnes ribas teoriniams modeliams, bet ir praktines gaires būsimiems stebėjimams bei investicijoms į instrumentų vystymą. Dėl to jis prisideda prie platesnio konsensuso moksle, kad ankstyvoji Visata buvo dinamiškesnė ir termiškai aktyvesnė, nei daug kas anksčiau spėliojo.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą