5 Minutės
Kai įprastas apsilankymas tualete tampa pavojingas
Ilgesni periodai sėdint tualete, ypač kartu su stipriu įtempimu, gali išprovokuoti medicininį reiškinį, vadinamą defekacijos sinkopė — vazovagalinės (vazovagalinės) sinkopės potipį. Klinikiniai atvejai aprašo rimtus padarinius po ilgo sąmonės netekimo ar nejudrumo užsimerkus tualete. Retais, kraštutiniais atvejais žmonės, praradę sąmonę ir likę tualete per naktį, patyrė audinių pažeidimus ir infekcijas; vienas atvejis progresavo iki gangrenos, sėpsės ir mirties. Supratimas, kaip veikia šie fiziologiniai mechanizmai, ir saugesni tuštinimosi įpročiai padeda sumažinti riziką.
Fiziologinis pagrindas: klaidinis (vagus) nervas, kraujospūdis ir sąmonės netekimas
Vazovagalinė sinkopė yra autonominis reflekso reiškinys. Klaidiniai (vagus) nervai — poriniai galvos nervai, reguliuojantys daugelį nevalingų funkcijų — vaidina svarbų vaidmenį širdies ritmo, kraujagyslių tono ir kraujospūdžio reguliavime. Ilgų įtempimų metu (Valsalva manevras) intrathorakinis slėgis keičiasi ir baroreceptorių signalizacija gali sukelti perdėtą vagalinę reakciją. Tai gali sukelti staigų širdies ritmo sulėtėjimą (bradikardiją) ir kraujospūdžio kritimą (hipotenziją), dėl ko atsiranda galvos svaigimas, lengvumo pojūtis ir trumpalaikė sąmonės netekimas.
Specifiškai defekacijos sinkopės atveju pati įtampa tuštinantis gali provokuoti šį refleksą. Stotis ar bandymas atsistoti iš karto po įtempimo gali pabloginti smegenų perfuziją ir sukelti alpimą.
Klinikinis kontekstas ir atvejų analizės
Kelios skubiosios medicinos atvejų serijos aprašo pacientus, kurie prarado sąmonę tualete. Alkoholis, tam tikri vaistai (pvz., antihipertenziniai, diuretikai, opioidai), dehidratacija ir esamos širdies ar neurologinės ligos didina jautrumą. Alkoholio ir ilgo nejudrumo derinys taip pat padidina slėgio sukeltų audinių pažeidimų riziką. Pranešti komplikacijų pavyzdžiai apima periferinį nejautrumą dėl ilgalaikio suspaudimo, pragulas ir labai retus bei tragiškus atvejus — galūnių išemiją, vedančią į gangreną ir sisteminę infekciją (sėpsį), kai pagalba buvo pavėluota.
Praktiniai patarimai: rizikos mažinimas tuštinantis
Norint sumažinti defekacijos sinkopės ir su ja susijusių komplikacijų riziką, taikykite šiuos įrodymais grįstus įpročius:
- Ribokite laiką sėdint tualete. Stenkitės vengti ilgo sėdėjimo, kiek įmanoma daugiau neviršijančio penkių minučių.
- Venkite perteklinio įtempimo. Spręskite konstipaciją per mitybą (padidinkite tirpiųjų ir netirpiųjų skaidulų kiekį), pakankamą hidrataciją ir reguliarų fizinį aktyvumą.
- Aptarkite vaistus su savo gydytoju, jei dažnai jaučiate galvos svaigimą tuštinantis — kai kurie vaistai gali predisponuoti hipotenzijai.
- Turėkite pagalbą arba perspėjimo mechanizmą, jei esate apsvaigę nuo alkoholio, raminamųjų vaistų ar turite reikšmingų judėjimo apribojimų.
Pritūpimas ar sėdėjimas: ką rodo tyrimai?
Kai kurie tyrimai rodo, kad pritūpimo padėtis gali išlyginti anorektinį kampą ir sumažinti reikalingą įtempimą tuštinantis, taip galbūt mažindama širdies bei kraujagyslių stresą. Tačiau kiti tyrimai nurodo, jog pritūpimas ne visiems tinka ir tam tikrose grupėse gali padidinti žemutinės galūnės bei Achilo sausgyslės apkrovą. Optimalus padėties pasirinkimas priklauso nuo individualios judrumo būklės, sąnarių sveikatos ir bendros širdies rizikos. Dažnai siūlomas kompromisas — nedidelė kojų pakoja, šiek tiek pakelianti kelius, išlaikant pusiausvyrą ant įprasto tualeto.
Reikšmė kosminėje medicinoje ir platesniems moksliniams tyrimams
Autonominis kraujospūdžio ir žarnyno funkcijų reguliavimas yra aktyvios tyrimų sritys tiek žemėje, tiek kosminėje medicinoje. Mikrogravitacija keičia skysčių pasiskirstymą ir autonominius refleksus astronautų organizme, didindama ortostatinio netoleravimo riziką sugrįžus į Žemę. Baroreceptorių ir vagalinės funkcijos tyrimai skrydžių sąlygomis prisideda prie mūsų supratimo apie sinkopės mechanizmus ir padeda projektuoti medicinines stebėjimo sistemas. Tobulesnis tualetų dizainas, judesio davikliai ir nešiojami fiziologiniai monitoriai gali padėti išvengti nepastebėto alpimo ir ilgo nejudrumo rizikos pažeidžiamoms grupėms tiek Žemėje, tiek izoliuotose aplinkose, pavyzdžiui, kosminiuose laivuose.
Eksperto įžvalga
Dr. Alejandro Rivera, vidaus ligų gydytojas ir autonominių sutrikimų klinikinis tyrėjas, sako: "Defekacijos sinkopė yra nepakankamai atpažintas, bet išvengiamas alpimų ir rimtų komplikacijų priežastinis veiksnys. Gydytojai turėtų teirautis apie tuštinimosi įpročius vertindami nepaaiškinamą sinkopę. Paprasti gyvenimo būdo pakeitimai — daugiau skaidulų, pakankamai skysčių ir laiko ribojimas tualete — dažnai sumažina problemą. Aukštesnės rizikos pacientams verta peržiūrėti vaistus ir taikyti kritimų prevencijos strategijas."
Kada kreiptis medicininės pagalbos
Kreipkitės skubios pagalbos, jei alpimas kartojasi, jei jaučiate krūtinės skausmą, ilgalaikį sumišimą, nejautrą, arba jei po ilgo nejudrumo atsiranda infekcijos požymių (paraudimas, patinimas, karščiavimas). Kiekvienas, kuris prarado sąmonę ir ilgai liko vienoje pozicijoje, turėtų būti įvertintas dėl slėgio sukeltų pažeidimų ir galimų širdies priežasčių.
Išvada
Ilgai sėdint tualete kartu su įtempimu gali būti sukelti vazovagaliniai refleksai, vedantys prie galvos svaigimo ir alpimo, o retai — prie rimtų komplikacijų dėl ilgo nejudrumo. Supratimas apie autonominę fiziologiją, pragmatiški tuštinimosi įpročių pokyčiai, vaistų peržiūra ir priežiūros priemonės gali ženkliai sumažinti riziką. Tolesni tyrimai apie autonominį reguliavimą — įskaitant kosminės medicinos sritį — toliau aiškina mechanizmus ir prevencines strategijas defekacijos sinkopei ir panašiems įvykiams.
Šaltinis: sciencealert
Komentarai