5 Minutės
Tyrimo dizainas ir ilgalaikis mitybos stebėjimas
Tyrėjai analizavo duomenis iš 205 107 dalyvių, įtrauktų į tris ilgalaikes JAV prospektyvines kohortas: Nurses’ Health Study, Nurses’ Health Study II ir Health Professionals Follow-up Study. Dalyviai daugiau nei trisdešimt metų keletą kartų pildė mitybos klausimynus, nurodydami, kaip dažnai vartoja maisto produktus, įskaitant bulvių traškučius (French fries); keptas, virta ar trintas bulves; ir visagrūdžius produktus. Tyrėjai taip pat fiksavo naujus 2 tipo diabeto (T2D) diagnozių atvejus bei rinko informaciją apie gyvenimo būdą, medicinos istoriją ir demografinius veiksnius, kad būtų galima koreguoti galimą kintamumą.
Tyrimo metu 22 299 dalyviai pranešė apie naują 2 tipo diabeto diagnozę. Didelis imties dydis ir ilgas stebėjimo laikotarpis leido analizuoti ryšius pagal bulvių ruošimo būdą ir modeliuoti skirtingų angliavandenių šaltinių pakeitimo poveikį.
Pagrindiniai rezultatai ir pakeitimo analizė
Pagrindinis rezultatas: trys porcijos per savaitę bulvių traškučių (French fries) buvo susijusios su maždaug 20 % didesne 2 tipo diabeto rizika, palyginti su mažesne vartojimo apimtimi. Priešingai, kepamų, virti ar trintų bulvių vartojimas, atlikus koregavimus pagal žinomus rizikos veiksnius, reikšmingo ryšio su T2D nerodė.
Pakeitimo modeliai suteikia praktišką perspektyvą. Pakeitus keptas, virtas ar trintas bulves visagrūdžiais produktais (pvz., visagrūdžių makaronų, duonos ar farro) susijusi maždaug 4 % T2D rizikos sumažėjimo prognozė. Pakeitus bulvių traškučius visagrūdžiais produktais, rizika sumažėjo maždaug 19 %. Net pakeitus bulvių traškučius rafinuotais grūdais buvo prognozuojamas rizikos sumažėjimas, nors nauda buvo didesnė, kai pasirinkimas buvo visagrūdžiai produktai.
Tyrėjai papildomai atliko meta-analizinį tyrimą, kad sustiprintų išvadas. Jie sujungė duomenis iš 13 kohortų apie bulvių vartojimą ir 11 kohortų apie visagrūdžių vartojimą — iš viso tai apėmė daugiau nei 500 000 dalyvių ir apie 43 000 T2D atvejų keturiuose žemynuose. Šios sujungtos prognozės atitiko atskirų kohortų rezultatus.
Kodėl bulvių traškučiai gali skirtis
Yra keli mechanizmai, galintys paaiškinti, kodėl bulvių traškučiai išsiskiria. Giluminis kepimas padidina energinę vertę ir dažnai prideda nesveikų riebalų bei druskos. Kepimas aukštoje temperatūroje taip pat gali sukelti junginių, tokių kaip akrilamidas, susidarymą. Tekstūra ir pridėti riebalai veikia kraujo gliukozės ir insulino atsaką po valgio, o įprastos traškučių porcijos dažnai yra didesnės nei kitų bulvių ruošinių. Šie veiksniai kartu su dideliu krakmolingų maisto produktų glikeminiu krūviu gali ilgainiui prisidėti prie medžiagų apykaitos įtampos.
Viešosios sveikatos pasekmės ir rekomendacijos
Autoriai pabrėžia niuansuotą žinutę: ne visi angliavandenių šaltiniai ir net ne visi to paties maisto ruošimo būdai turi vienodą riziką. "Maži kasdieniai mitybos pakeitimai gali reikšmingai paveikti 2 tipo diabeto riziką," sakė Walter Willett, bendraautorius ir epidemiologijos bei mitybos profesorius. Tyrimas rekomenduoja riboti keptų bulvių produktų, ypač bulvių traškučių, vartojimą ir teikti pirmenybę visagrūdžiams angliavandenių šaltiniams.
Politikams ir mitybos gairių rengėjams šie rezultatai rodo, kad verta siūlyti paruošimo būdų specifines rekomendacijas, o ne tik platesnes maisto kategorijas. Praktiniai patarimai vartotojams: rinktis visagrūdžius produktus, pirmenybę teikti kepimui arba virimui vietoje kepimo aliejuje, kontroliuoti porcijų dydį ir mažinti pridėtus riebalus bei druską.
Apribojimai ir pastabos
Tai yra stebimasis tyrimas, kuris gali nustatyti asociacijas, bet negali galutinai įrodyti priežastinio ryšio. Mityba buvo nurodoma savarankiškai, todėl gali būti matavimo klaidų. Nepilnai pašalinti paslėpti konfoderantai yra galimi, nepaisant koregavimo pagal daug gyvenimo būdo ir klinikinių kintamųjų. Galiausiai paruošimo detalės (pvz., riebalų rūšis ar restorano porcijos dydis) skiriasi ir gali turėti įtakos rezultatams.
Finansavimas, publikacija ir autorystė
Analizė publikuota žurnale The BMJ ir ją vedė Seyed Mohammad Mousavi, bendraautoriai: Xiao Gu, Hala AlEssa, Qi Sun, Frank Hu, JoAnn Manson, Eric Rimm ir Walter C. Willett. Tyrimą rėmė JAV Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) ir kelios tarptautinės mokslo organizacijos.
Eksperto įžvalga
Komentaras iš mitybos srities eksperto
Dr. Elena Martínez, klinikinė mitybos mokslininkė ir adjunktė (fiktyvi ekspertė), pažymi: "Šie rezultatai sustiprina pagrindinį mitybos epidemiologijos principą — svarbu ne tik pats maistas, bet ir jo paruošimo būdas bei kuo jis pakeičiamas mityboje. Keisti keptus bulvių patiekalus į visagrūdžius sumažina glikeminį krūvį ir pagerina skaidulų suvartojimą, o tai padeda mažinti diabeto riziką laikui bėgant." Ji priduria: "Populiacijos mastu maži įpročiai — pvz., rinktis visagrūdę duoną arba porciją rudųjų ryžių vietoje traškučių — gali duoti reikšmingą visuomenės sveikatos naudą."
Išvados
Ši 30 metų analizė iš Harvard'o ir papildoma meta-analizė rodo, kad bulvių traškučiai, skirtingai nei keptos, virtos ar trintos bulvės, yra susiję su didesne 2 tipo diabeto rizika. Pakeitus bulvių traškučius visagrūdžiais alternatyvomis rizika gali ženkliai sumažėti. Nors stebimųjų tyrimų apribojimai galioja, tyrimas pateikia veiksmingas rekomendacijas: riboti keptų bulvių produktus, teikti pirmenybę visagrūdžiams produktams ir atsižvelgti į paruošimą bei pakeitimus vertinant angliavandenių pasirinkimus mitybos gairėse.
Nuoroda: Mousavi SM, Gu X, Imamura F, et al. Total and specific potato intake and risk of type 2 diabetes: results from three US cohort studies and a substitution meta-analysis of prospective cohorts. BMJ. 6 August 2025. DOI: 10.1136/bmj-2024-082121.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai