4 Minutės
Žmogaus pėdos – tikros mikroorganizmų ekosistemos. Oda tarp kojų pirštų yra ypatingai tankiai padengta prakaito liaukomis, o kojinės ir batai sukuria šiltą, drėgną terpę, kurioje sparčiai veisiasi bakterijos bei grybeliai. Skaičiuojama, kad oda gali turėti nuo 100 iki 10 milijonų mikroorganizmų ląstelių viename kvadratiniame centimetre, o pėdos – vienos iš biologiškai įvairiausių kūno vietų, kurioje nustatoma iki 1000 skirtingų mikroorganizmų rūšių. Kojų grybinė įvairovė viršija daugumą kitų kūno vietų, todėl pėdų grybelinės ligos, tokios kaip pėdų grybelis ar atletų pėda, yra labai paplitusios.
Kojų prakaito kvapas atsiranda ne dėl pačio prakaito, o dėl mikroorganizmų veiklos – bakterijos ir grybeliai skaido prakaitą ir negyvas odos ląsteles, išskirdami lakias riebalų rūgštis, sieros junginius ir kitus kvapiuosius metabolitus. Dažniausi saugūs odos gyventojai – koaguliazės neigiamieji stafilokokai, tačiau kojinėse ir batuose galima aptikti ir oportunistinių patogenų, tokių kaip Aspergillus, Candida ar Cryptococcus rūšys. Visuomenės sveikatos specialistai pripažįsta kojų kvapo ir susijusių būklių paplitimą, todėl yra teikiamos higienos rekomendacijos infekcijų prevencijai.
Kojinės nėra vien tik odos mikrobiotos veidrodžiai – jos veikia kaip mikrobiniai „kempiniai“, sugerdamos mikrobus nuo grindų, sporto salių kilimėlių, persirengimo kambarių, sodo, naminių gyvūnų plaukų, dulkių ir drėgmės. Tyrimai rodo, kad vos per 12 valandų dėvėtos kojinės sukaupia daugiau bakterijų ir grybelių nei dauguma kitų drabužių. Surinkti mikroorganizmai gali persikelti į batus, lovos patalynę, grindis ir atgal ant odos, sudarydami pakartotinio užsikrėtimo ir aplinkos užteršimo kelius.
Toks mikrobų perdavimas ypatingai aktualus sveikatos priežiūros įstaigose. Viename ligoninės tyrime pacientų avimos specialios kojinės surinko grindų mikroorganizmus, tarp jų ir antibiotikams atsparias rūšis, kurios persikėlė į patalynę. Šis faktas pabrėžia, kiek svarbi pėdų higiena infekcijų kontrolės tikslais ir kodėl avalynės bei tekstilės tvarkymas aktualus ligoninėse ir slaugos namuose.
Kojinės taip pat gali prisidėti prie dermatofitų – pėdų grybelio (atletų pėdos) sukėlėjų – plitimo. Šie grybeliai klesti šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kurią lengvai sukuria suprakaitavusios kojinės ir aptempianti avalynė. Pėdų grybelis labai užkrečiamas: gali plisti tarp pirštų, ant kulnų, rankų bei gretimų odos linkių; grybelio sporos ant tekstilės ar batuose gali išlikti ilgai net ir po simptomų išnykimo.
Praktinei prevencijai ekspertai pataria nevaikščioti basomis bendro naudojimo drėgnose patalpose (baseinuose, persirengimo kambariuose), nesidalinti kojinėmis, rankšluosčiais ar batais, kruopščiai plauti pėdas ir sausai nuvalyti tarp pirštų. Susirgus dažniausiai efektyvūs vietiniai priešgrybeliniai preparatai, tačiau svarbiausi – prevencijos ir aplinkos švaros veiksmai siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo.
Kojinių ir pėdų mikrobiotos tyrimams taikomi tiek kultūriniai metodai, tiek DNR sekoskaita (metagenomika). Kultūriniai būdai leidžia išskirti ir kiekybiškai įvertinti gyvus mikrobus, o DNR analizė atskleidžia platesnią bakterijų ir grybelių įvairovę, įskaitant sunkiai auginamus mikroorganizmus. Įprastuose tyrimuose lyginamas nešiojimo laikas, skalbimai bei mėginių ėmimas nuo avalynės, grindų ir tekstilės siekiant išsiaiškinti mikrobų plitimo kelius.
Pastebima, kad audinio tipas ir dėvėjimo įpročiai smarkiai įtakoja mikrobiologinę apkrovą – natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė, dažnai geriau pakelia skalbimą aukštoje temperatūroje nei sintetiniai audiniai. Dėl to medvilninės kojinės rekomenduojamos žmonėms, linkusiems į grybelines infekcijas. Tuo tarpu sintetiniai audiniai, sulaikantys šilumą ir drėgmę, skatina mikrobų dauginimąsi ir nemalonaus kvapo susidarymą.
Norint sumažinti mikrobų kiekį kojinėse, svarbu laikytis tinkamo skalbimo režimo: prieš skalbiant apversti kojines į išvirkščią pusę, naudoti fermentų pagrindu pagamintą skalbiklį, skalbti 60°C temperatūroje (jei leidžia gamintojas), žemesnėje temperatūroje – papildomai išlyginti karštu lygintuvu ir džiovinti kojines tiesioginiuose saulės spinduliuose. Natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė ar linas, paprastai geriau pakelia aukštas temperatūras nei sintetinės medžiagos, tad tai tinkamas pasirinkimas kenčiantiems nuo pėdų grybelio. Taip pat patariama keisti batus kasdien ir leisti jiems pilnai išdžiūti.
Mikrobinės bendrijos ant kojinių gali padėti ir tyrimams, ypač teismo mikrobiologijoje: net kriminalinėse bylose mikrofloros analizė ant kojinių leido atsekti asmens buvimo vietą pagal dirvožemio bakterijų ir kitus aplinkos mikroorganizmus. Kojinių mikrobiomos tyrimai svarbūs siekiant suprasti mikroorganizmų ekologiją, plitimo kelius, tobulinant tekstilės gaminius ir higienos priemones – diegiamos antimikrobinės medžiagos, kuriamos specialios skalbimo priemonės, saugančios audinius ir neleidžiančios vystytis atsparumui.
Mikrobiologai pabrėžia, kad žmogaus kūno, pėdų ir drabužių mikrobinės ekosistemos yra dinamiškos, patvarios, ir gali atskleisti svarbią informaciją tiek asmens sveikatos, tiek visuomenės sveikatos kontekste. Apjungus mikrobiomos tyrimų rezultatus su kasdienėmis higienos rekomendacijomis ir gaminių projektu, galima veiksmingai sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Išvada: Pėdos ir kojinės sudaro unikalią biologinę terpę, atspindinčią individualią fiziologiją ir aplinkos sąlygas. Šiluma, drėgmė ir organinės medžiagos sudaro puikias sąlygas bakterijoms bei grybeliams veistis – tai kelia nemalonaus kvapo ir infekcijų riziką. Paprasti įpročiai – tvarkinga pėdų higiena, kvėpuojančios medžiagos, kasdienis kojinių keitimas, skalbimas aukštoje temperatūroje (kai galima) ir pilnas batų išdžiovinimas – padeda sumažinti mikroorganizmų kiekį ir apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tuo tarpu kojinių mikrobiomos tyrimai plečia supratimą apie mikroorganizmų ekologiją, infekcijų kontrolę ir netgi suteikia įrankių teismo ekspertizės srityje.
Šaltinis: theconversation
Komentarai