Nematoma grėsmė: mikroplastikas mūsų kvėpuojamame ore

Nematoma grėsmė: mikroplastikas mūsų kvėpuojamame ore

Plastiko tarša tapo vienu didžiausių XXI amžiaus aplinkosaugos iššūkių – ji pasiekė vandenynus, upes ir net žmogaus organizmą. Dauguma žino apie mikroplastiko užterštumą maiste ar vandenyje, tačiau naujausi Prancūzijos Tulūzos universiteto tyrimai atskleidė, kad itin didelė mikroplastikų koncentracija yra ir mūsų namų ore, kuriuo kvėpuojame didžiąją dalį laiko.

Mokslinis pagrindas: kiek mikroplastiko įkvepiame kasdien?

Tyrėjų komanda nusprendė išmatuoti ore esančių mikroplastiko dalelių kiekį įprastoje vidaus aplinkoje. Analizuodami 16 oro mėginių iš asmeninių butų ir automobilių, mokslininkai pasitelkė Raman spektroskopiją – itin tikslią mikroplastiko identifikavimo metodiką. Rezultatai buvo stulbinantys: butuose aptikta vidutiniškai 528 mikroplastiko dalelės viename kubiniame metre oro, o automobiliuose jų skaičius siekė net 2 238 daleles kubiniame metre.

Ypač svarbu, kad net 94 % aptiktų dalelių buvo mažesnės nei 10 mikrometrų. Palyginimui, žmogaus plauko storis yra apie 50–70 mikrometrų, tad tokios mažos dalelės lengvai patenka giliai į kvėpavimo takus ir gali užsilikti plaučių audiniuose.

Pagrindinės išvados: žymiai didesnė ekspozicija, nei manyta anksčiau

Tyrimas parodė, kad suaugęs žmogus kasdien gali įkvėpti apie 71 000 mikroplastiko dalelių, dauguma kurių yra pakankamai mažos, kad apeitų natūralius kvėpavimo takų apsaugos barjerus. Svarbiausia, šios koncentracijos yra net 100 kartų didesnės nei anksčiau apskaičiuota naudojant netiesioginius duomenis.

„Žmonės vidutiniškai apie 90 procentų savo laiko praleidžia patalpose – namuose, darbe ar keliaudami transportu“, pastebi mokslininkai. „Visą šį laiką jie nuolat patiria mikroplastiko dalelių poveikį, dažnai net nesuvokdami apie egzistuojančią grėsmę.“

Sveikatos grėsmės ir būtinybė tolesniems tyrimams

Nors tiksli įkvėpto mikroplastiko įtaka sveikatai dar nėra išsamiai ištirta, mokslininkai vis dažniau vardija su tuo susijusias ligas: vėžį, sumažėjusį vaisingumą, insulto grėsmę, kvėpavimo sistemos sutrikimus. Itin smulkios dalelės gali prasiskverbti net į giliausius plaučių audinius, todėl galimos grėsmės ypač rimtos.

Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius rezultatus, tyrėjai ragina nedelsiant atlikti platesnius biologinio mikroplastiko poveikio žmogui tyrimus. Ne mažiau svarbu kurti ir taikyti veiksmingas ekspozicijos kontrolės priemones – nuo oro filtrų technologijų ir aukštesnių vidaus oro kokybės standartų iki mikroplastiko taršos mažinimo pačiame šaltinyje.

Išvada

Atradimas, kad kasdien įkvepiame dešimtis tūkstančių mikroplastiko dalelių, atskleidžia iki šiol mažai įvertintą plastiko taršos pusę. Kadangi dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, o sveikatos rizikos dar tik pradedamos suprasti, būtinas tiek platesnis mokslo tyrimų mastas, tiek aktyvios prevencinės priemonės. Toliau augant visuomenės informuotumui ir stiprėjant politikos reakcijai, atsiranda vilčių apsaugoti žmogaus sveikatą nuo šios visur paplitusios, nematomos grėsmės.