Nauja psilocibino tyrimų kryptis: poveikis ląstelių ilgaamžiškumui ir senėjimui

Nauja psichodelinių tyrimų kryptis: psilocibinas ir ląstelių ilgaamžiškumas

Psilocibinas – natūraliai kai kuriuose grybuose randama veiklioji medžiaga – jau yra žinomas dėl savo potencialo gydant psichologines būkles, tokias kaip depresija ar nerimas. Visgi neseniai JAV, Emory Universiteto ir Baylor Medicinos koledžo mokslininkų komanda atskleidė netikėtą naudą: psilocibinas gali reikšmingai sulėtinti biologinį senėjimą ir prailginti ląstelių gyvavimo trukmę.

Tyrimo eiga: anti-senėjimo poveikio stebėjimas ląstelėse ir pelėse

Šiame inovatyviame tyrime mokslininkai eksperimentavo su kultivuotomis žmogaus odos ląstelėmis bei besenstančiomis pelėmis, siekdami įvertinti tiesioginį psilocibino poveikį ilgaamžiškumui. Žmogaus odos ląstelės ir vaisiaus plaučių fibroblastai buvo paveikti psilocinu – metabolitu, kurį organizmas greitai paverčia į psilocibiną. Tyrėjai stebėjo, per kiek laiko ląstelės pasiekia senėjimo (senescencijos) fazę, kai nustoja dalytis ir tampa neaktyvios – tai vienas pagrindinių biologinio senėjimo požymių.

Išskirtina, kad psilocinu paveiktos plaučių ląstelės senėjo net 57% lėčiau, o odos ląstelės – 51% ilgiau išliko gyvybingos, palyginti su kontrolinėmis grupėmis. Toks ryškus ląstelių ilgaamžiškumo padidėjimas rodo, kad psilocibinas gali fundamentaliai veikti senėjimo procesus biologijoje.

Pagrindiniai rezultatai pelėse: ilgesnis išlikimas ir mažiau senėjimo požymių

Poveikiui gyvūnams įvertinti, tyrėjai kas mėnesį skyrė psilocibino dozes 19 mėnesių amžiaus patelėms pelėms – amžius atitinka apie 60-is žmogaus metus. Po 10 mėnesių gydymo, net 80% psilocibinu gydytų pelių išgyveno, kai kontrolinėje grupėje išliko tik 50%. Nors tiriant nebuvo metodiškai įvertinti visi senėjimo simptomai, stebėtos pelės išsaugojo sveikesnį kailį ir turėjo mažiau žilų plaukų.

Kaip pažymi vienas tyrimo autorių, paliatyvios pagalbos gydytojas dr. Ali John Zarrabi iš Emory universiteto: „Šis tyrimas pateikia stiprius ikiklinikinius įrodymus, kad psilocibinas gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo – ne tik prie ilgesnio gyvenimo, bet ir geresnės senatvės kokybės.“

Galimybės ir tolimesni psilocibino tyrimų žingsniai

Šie rezultatai suteikia įtikinamų naujų įrodymų apie psilocibino, kaip ilgaamžiškumo stipriklio, potencialą – tai plečia jo taikomumo ribas gerokai už nusistovėjusią psichikos sveikatos terapiją. Tačiau autoriai pabrėžia, jog reikalingi papildomi tyrimai, siekiant išgryninti gydymo dažnumą, dozavimo protokolus ir laiką, taip pat nustatyti, ar psilocibinas turi įtakos maksimaliai žmogaus gyvenimo trukmei. Kadangi senėjimo stabdymo ir regeneracinė medicina sparčiai vystosi, šis tyrimas sudaro pagrindą būsimiems klinikiniams bandymams su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Išvada

Šis novatoriškas tyrimas rodo, jog psilocibinas gali būti daug universalesnis nei manyta anksčiau – gebėdamas ne tik pailginti žmogaus ląstelių gyvavimą, bet ir padidinti pagyvenusių žinduolių išgyvenamumą. Nors reikia daugiau tyrimų psilocibino terapiniam potencialui patvirtinti ir sudarys klinikines gairės, jis tampa perspektyvia kandidate sveiko senėjimo ir ilgaamžiškumo moksliniame kontekste.