ESA atveria naują erą Europos komercinių raketų paleidimų rinkoje

Įvadas: Naujas Europos komercinių raketų paleidimų etapas

Europos kosmoso agentūra (ESA) pradeda reikšmingas permainas, siekdama diversifikuoti ir sustiprinti savo galimybes pasiekti kosmosą. Dėl ambicingos iniciatyvos ESA atrinko penkias inovatyvias raketų startuoles, kurioms suteikta teisė varžytis dėl iki 169 milijonų eurų (apie 198 mln. JAV dolerių) galimo finansavimo. Šiuo žingsniu siekiama sukurti alternatyvas ilgamečiam Europos lyderiui – Arianespace. Atrinktos bendrovės – Isar Aerospace, MaiaSpace, Rocket Factory Augsburg, PLD Space ir Orbex – įneša naują konkurencijos ir inovacijų bangą, žadančią keisti Europos komercinės kosmoso paleidimų rinkos veidą.

Mokslinis kontekstas: Europos paleidimų sektoriaus raida

Tradicinei Europos raketų paleidimų rinkai ilgą laiką vadovavo Arianespace, kurios veiklą stiprino ESA patvirtintos finansavimo schemos ir vadinamoji „geografinės grąžos“ politika – pagal ją kontraktai dalinami pagal šalių narių įnašus. Nors ši sistema skatino technologinę pažangą ir vienybę, ji taip pat lėmė uždelsimus bei kaštų viršijimus – kaip rodo metų metais vėluotas Ariane 6 kūrimas, kurio pirmasis skrydis numatytas tik 2024 m. liepą.

Dabar ESA siekia keisti kryptį: vietoj geografinių kvotų kontraktai skiriami technologiškai ir komerciškai pažangiausioms įmonėms, o vėliau dirbama su jų vyriausybėmis dėl finansavimo. Šis konkurencinis modelis skatina efektyvumą, brandžią techninę plėtrą ir tvarius verslo modelius, o svarbiausia – užtikrina nepriklausomą Europos prieigą prie kosmoso, kai sparčiai auga pasaulinės komercinės paleidimų paslaugos.

ESA raketų paleidimo iššūkis: Struktūra, tikslai ir poveikis

ESA Launcher Challenge projektas numato dvi pagrindines dalis:

1. Paleidimų paslaugų kontraktai: Startuoliai varžysis, siekdami tapti pagrindiniais ESA misijų paleidimų tiekėjais 2026–2030 m. Tai ženkliai skiriasi nuo ankstesnių pirkimų.
2. Padidintų galimybių demonstravimas: Kiekviena bendrovė turės galimybę surengti demonstracinį skrydį, per kurį pademonstruos, kad gali kelti sunkesnius krovinius į orbitą.

Kiekvienai įmonei potencialiai skiriami iki 169 mln. eurų – ši suma apima abi konkurso dalis. Nors penkioms finalistėms kol kas negarantuoti kontraktai, jos jau derasi su savo valstybėmis ir ESA, o galutiniai sprendimai bus priimti agentūros ministerijos tarybos posėdyje lapkritį. ESA rinkdamasi „iš anksto atrinktus varžovus“ pabrėžia sąžiningą ir konkurencingą procesą, kuriuo siekiama paspartinti komercinio sektoriaus augimą, sumažinti paleidimų kainas ir išsaugoti Europos suverenitetą kosminių technologijų srityje.

Penki Europos paleidimų startuoliai: Apžvalga

ESA pasirinkimas atspindi tiek geografines, tiek technologines įvairovės tendencijas. Daugiausia dėmesio skiriama nedidelių paleidimo raketų kūrėjams, taikantiems į klestinčią mažųjų palydovų rinką. Kviečiame susipažinti su kiekvienu varžovu pagal jų pasirengimą pirmajam orbitiniam paleidimui:

Isar Aerospace (Vokietija): Lyderiai kelio link orbitos

Miunchene įsikūrusi Isar Aerospace šiuo metu laikoma pažangiausiu ir kapitalizuotiausiu Europos raketų startuoliu. Nuo įkūrimo 2018 m. kompanija pritraukė virš 550 mln. eurų investicijų, pirmauja tarp konkurentų pagal surinktas lėšas. 2024 m. kovą Isar raketa Spectrum pakilo iš Norvegijos, siekdama tapti pirmąja Europos startuolio orbitinio paleidimo bandymu – nors misija baigėsi nesėkmingai.

Spectrum yra dviejų pakopų raketa, naudojanti propaną bei skystą deguonį, gebanti iškelti iki 1 tonos į žemą orbitą ar 700 kg į Saulės sinchroninę orbitą. 28 m aukščio raketa iliustruoja Isar strategiją – patikimumas ir greitos paleidimų rotacijos. Šiuo metu gaminamos dvi kitos raketos, skrydžiai iš Andøya Spaceport Norvegijoje suplanuoti 2025 m. pabaigoje.

„Šia iniciatyva ESA žengia svarbų žingsnį link komercializacijos ir paleidimų plėtros, kurie kritiškai svarbūs Europos suverenitetui kosmose“, – pabrėžė Isar Aerospace socialiniame tinkle X, išryškindami šių naujų įmonių vertę Europos kosmoso sektoriui.

MaiaSpace (Prancūzija): Kuriama atkuriama Europos raketa

Paryžiuje veikianti MaiaSpace žengia naują žingsnį Europos kontekste, aktyviai plėtodama daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Esant 100% ArianeGroup (Arianespace patronės) dukterinei įmonei, MaiaSpace naudojasi pramoniniu paveldu ir stipria finansine parama. 2022 m. kompanija gavo 125 mln. eurų investicijų raketos Maia kūrimui skatinti.

Planuojama, jog 50 m aukščio dviejų pakopų Maia, varoma metanu ir skystu deguonimi, SSO orbiton galės nugabenti iki 1,5 tonos. Išskirtinumas – pirmoji pakopa bus pritaikyta nusileisti ant plaukiojančios jūrinės platformos, pagal SpaceX Falcon 9 pavyzdį. Pirmasis Maia paleidimas gali įvykti 2025 m. iš atnaujintos Soyuz aikštelės Prancūzijos Gvianoje, pasinaudojant Prometheus varikliu, kuriamas bendradarbiaujant su ESA.

Gilus pramoninis įsitvirtinimas, stipri finansinė bazė ir modernios daugkartinio naudojimo koncepcijos MaiaSpace leidžia būti tarp lyderių, galinčių iš esmės keisti Europos pozicijas globalioje kosmoso rinkoje.

Rocket Factory Augsburg (Vokietija): Orientacija į patikimumą ir apimtį

Bavarijoje įsikūrusi Rocket Factory Augsburg (RFA) siekia užtikrinti didelio dažnio ir modulinio paleidimo galimybes komerciniams ir valstybiniams klientams. Pagrindinis projektas – trijų pakopų raketa RFA One, orientuota į iki 1,3 tonos krovinių SSO orbitai ir įvairias mažųjų palydovų misijas.

Nors kompanija planavo debiutą dar 2023 m., jį atidėjo avarija, kai bandant ekologišką pakopą Saksevorde (Škotija) kilo gaisras. RFA atstatė programas – jau kvalifikuotos antroji ir trečioji pakopos, ruošiama nauja pirmoji. Bendrai pritraukta apie 100 mln. eurų investicijų, tačiau pagal technologinę brandą bendrovė atsilieka nuo Isar ir MaiaSpace. Paleidimo pradžia numatoma 2025 m. pabaigoje.

PLD Space (Ispanija): Komercinio paleidimo pionierius Ispanijoje

Ispanijos Elčės mieste įkurtas PLD Space tapo pradininku suborbitinių ir mažos apimties orbitinių paleidimų srityje. 2023 m. spalį bendrovė sėkmingai paleido eksperimentinę raketą Miura 1 Pietų Ispanijoje, įrodydama pagrindines Miura 5 technologijas.

Miura 5 – dalinai pakartotinio naudojimo raketa, galėsianti iškelti iki 540 kg į SSO orbitą. Pirmasis paleidimas suplanuotas 2025 m. Prancūzijos Gvianoje pagal susitarimą su CNES dėl naujos aikštelės statybos. Nors bendrovės finansavimas viršija 160 mln. eurų, apie pusė šios sumos yra paskolos. Nepaisant to, PLD Space reikšmingai prisideda prie mažųjų komercinių paleidimų plėtros, tapdama pagrindiniu Ispanijos žaidėju kosmoso rinkoje.

Orbex (JK): Tvarus požiūris į mažųjų paleidimų prieinamumą

Jungtinės Karalystės Orbex diegia inovacijas, remdamasi tvarumu. Pagrindinis produktas – raketa Prime – kuriama jau keletą metų, bet pirmąjį startą dar laukia. Skirta iškelti iki 180 kg į žemąją orbitą, Prime bus paleista iš SaxaVord kosmodromo (Šetlandų archipelagas, Škotija), kur Orbex neseniai pradėjo statybos darbus.

Bendrovė taip pat paskelbė apie planus kurti didesnę, vidutinės keliamos galios raketą Proxima, orientuotą į institucinę Europos rinką. Iki šiol pritraukta apie 130 mln. svarų sterlingų. Nors finansavimas kuklesnis nei kitų dalyvių, Orbex įtraukimas į projektą plečia Europos kosmoso geografiją ir gali paskatinti JK vyriausybės aktyvumą sektoriuje.

Pagrindiniai ESA atrankos kriterijai

ESA atrankos procesas buvo paremtas keliais esminiais rodikliais:

• Technologinė branda: Kiek išvystytos raketos ir svarbiausios jų sistemos?
• Tvarus verslo modelis: Ar yra realus investicinis pagrindas ir aiški plėtra?
• Atitikimas ESA institucinėms reikmėms: Ar paleidimų kapas gali patenkinti Europos misijų poreikius?
• Pirkimų skaidrumas: Ar viešieji pirkimai ir vystymas atitinka šiuolaikinius standartus?

Rezultatas – startuolių grupė, potencialiai galinti transformuoti Europos pozicijas globalioje paleidimų rinkoje, ir stiprinti regioninius kosmoso ekosistemų ryšius.

Platesnė reikšmė: Kodėl „Launcher Challenge“ yra svarbus?

Šis iššūkis ne tik pritrauks kontraktų startuoliams, bet ir taps strateginiu žingsniu siekiant Europos nepriklausomybės kosmose. Pasaulyje komercinių paleidimų sektorius stipriai auga, o JAV privačios bendrovės, tokios kaip SpaceX ar Rocket Lab, įrodo daugkartinio naudojimo raketų ir lanksčių verslo modelių pranašumus. Europos siekis užauginti savo raketų paleidimų ekosistemą skatins inovacijas, mažins priklausomybę nuo tradicinių sistemų ir stiprins komercinį konkurencingumą.

Dėmesys mažų paleidimo raketų segmentui atspindi reikšmingą kosminių technologijų tendenciją. Augant palydovų, skirtų ryšiams, Žemės stebėjimui ir moksliniams tyrimams, paleidimų poreikiui, reikalingi specializuoti, lankstūs ir ekonomiški paslaugų teikėjai. Naujoji Europos raketų paleidimų startuolių karta pažada greitesnį planavimą, palydovų kooperacinius paleidimus ir mažesnes kainas.

Konkurso nugalėtojams potencialus 169 mln. eurų indėlis gali būti lemiamas. Istoriškai dauguma jų rėmėsi privataus kapitalo investicijomis ir ribotomis valstybės subsidijomis. Stiprūs ESA kontraktai paskatins investicijas ir padės pereiti į pilnavertį komercinį etapą.

Ateities perspektyvos: technologijos, bendradarbiavimas, konkurencingumas

Didžiausias dėmesys bus skiriamas technologinėms naujovėms – nuo draugiškų aplinkai degalų (propanas, metanas) ir pažangių variklių ciklų iki daugkartinių pakopų bei automatizuotos gamybos. MaiaSpace korta – grįžtamasis Prometheus variklis ir modulinė konstrukcija, Isar koncentruojasi į mastelio plėtrą ir procesų efektyvumą.

Launch infrastrktūra taip pat svarbi: MaiaSpace pasinaudos istorine Prancūzijos Gvianos baze, o Orbex ir RFA paskatins naujų Europos kosmodromų atsiradimą Norvegijoje ir Škotijoje. Tokios investicijos ilgainiui didins Europos lankstumą, atsparumą ir nepriklausomybę paleidimų srityje.

Ekspertų komentarai ir pramonės įžvalgos

ESA ir komercinės industrijos atstovai šį iššūkį vertina kaip kritinį lūžio tašką. Atsisakant geografinių kvotų, ESA stengiasi nutraukti delsimo ir kainų kilimo užburtą ratą, kuris stabdė tokius projektus kaip Ariane 6. Šis pokytis turėtų mažinti kaštus, spartinti technologijų kūrimą ir padėti sukurti konkurencingą europinį paleidimų ekosistemą, gebančią varžytis su Šiaurės Amerikos NewSpace lyderiais.

Išvada

ESA „Launcher Challenge“ – tai kertinis žingsnis, keičiantis Europos požiūrį į kosmoso paleidimų technologijas. Skirdama dėmesį Isar Aerospace, MaiaSpace, Rocket Factory Augsburg, PLD Space ir Orbex, agentūra investuoja ne tik į raketas, bet ir į konkurencingą, nepriklausomą bei inovatyvią Europos ateitį. Nesvarbu, ar tai perdaromos pakopos, pažangūs varikliai ar nauji kosmodromai – šios įmonės yra geriausia Europos viltis atgauti ir išlaikyti lyderystę pasaulinėje paleidimų rinkoje. Konkurencijos etapui įsibėgėjant ir priimant finansavimo sprendimus, viso pasaulio kosmoso bendruomenės dėmesys bus sutelktas į Europą – žemyną, pasiruošusį įžengti į naują komercinį kosmoso amžių.