Didėjantis plaučių vėžio dažnis nerūkantiesiems: oro taršos vaidmens tyrimas

Dėl oro taršos daugėja plaučių vėžio atvejų nerūkantiesiems

Visame pasaulyje didėja plaučių vėžio atvejų skaičius tarp žmonių, kurie niekada nerūkė. Tai kelia klausimų apie galimus aplinkos ir genetinius veiksnius, lemiančius šią nerimą keliančią tendenciją. Naujausi tarptautinės mokslininkų grupės tyrimai pateikia svarbių įrodymų, kad oro tarša – ypač išorės smogas ir smulkiosios kietosios dalelės – glaudžiai susijusi su DNR mutacijomis, kurios siejamos su plaučių vėžio išsivystymu nerūkantiesiems.

Tradiciškai pagrindine plaučių vėžio priežastimi laikytas cigarečių rūkymas. Tačiau dabar Jungtinėse Valstijose apskaičiuota, kad 10–20 % plaučių vėžio atvejų diagnozuojama asmenims, kurie niekada nerūkė arba turėjo labai minimalią kontaktą su tabaku. Tai paskatino intensyvesnius mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti kitus pavojus. Būtent aplinkos oro tarša tampa pagrindiniu įtariamuoju dėl gerai žinomų kancerogeninių savybių.

Moksliniai duomenys apie oro taršą ir genetines mutacijas

Pastarasis didelės apimties genomikos tyrimas – kurį atliko Kalifornijos universiteto San Diego mokslininkai kartu su JAV Nacionaliniu vėžio institutu – analizavo 871 nerūkančių plaučių vėžio pacientų auglių DNR iš keturių žemynų. Tyrėjai lygino šių pacientų navikinių ląstelių profilius su 345 rūkalių duomenimis. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žinomų ir naujai nustatytų DNR mutacijų žymenų analizei, ypač SBS4 mutacijos parašui, kuris anksčiau laikytas tabako sukeltų vėžių požymiu.

Pagrindiniai mutaciniai veiksniai

Gyventojai, gyvenantys didelės oro taršos regionuose, buvo beveik keturis kartus dažniau aptikę SBS4 mutacinę žymę savo navikuose, palyginti su švaresnių regionų gyventojais. Taip pat dažnai fiksuota mutacijų svarbiuose genuose, pavyzdžiui, TP53 ir EGFR, kurie glaudžiai siejami su plaučių vėžio atsiradimu ir eiga. Ypatingą dėmesį tyrėjai atkreipė ir į sutrumpėjusius telomerus – genetines sekas, susijusias su senėjimu ir ląstelių nestabilumu – jie taip pat dažniau stebėti pacientams iš užterštų aplinkų.

Oro taršos išskyrimas iš kitų rizikos veiksnių

Nors pasyvus rūkymas yra pripažintas kaip vėžio rizikos veiksnys, genominių duomenų analizė parodė tik nedidelį susijusių mutacijų padidėjimą tarp šį poveikį patyrusių asmenų. „Jei pasyvus rūkymas turi mutageninį poveikį, dabartiniai metodai jį aptikti gali būti per silpni“, – teigia JAV Nacionalinio vėžio instituto genetikos mokslininkas dr. Tongwu Zhang. Priešingai, individų, veiktų aplinkos oro taršos, DNR mutacijų profilis buvo panašus į rūkalių, kas dar labiau sustiprino hipotezę, kad kietosios dalelės yra stiprus genomą žalojantis veiksnys.

Nauji aplinkos ir genetiniai ryšiai

Labai reikšminga nauja išvada tapo anksčiau neregistruotos mutacinės žymės, pavadintos SBS40a, aptikimas. Ši mutacija nustatyta net 28 % plaučių vėžiu sirgusių nerūkančiųjų atvejų, tačiau visiškai nerasta tabako rūkalių tarpe. Tai rodo naują mutacinį kelią, kurio priežastys dar neaiškios ir reikalauja tolesnių tyrimų.

„Pastebime ją daugelyje atvejų šiame tyrime, bet kas ją skatina, vis dar nežinoma. Tai atveria visiškai naujas tyrimų kryptis“, – teigia tyrimo bendraautorius dr. Ludmil Alexandrov iš UC San Diego.

Tyrimo ribotumai ir svarstymai

Nors tyrimas rėmėsi regioniniais oro taršos duomenimis, o ne tiksliomis asmeninėmis poveikio istorijomis, ir rūkymo statusas fiksuotas pagal pačių dalyvių parodymus, pastebėtos stiprios sąsajos sutampa su ankstesnių epidemiologinių bei gyvūnų modelių tyrimų rezultatais. Kai kurie tyrimai netgi lygina kasdienį gyvenimą stipriai užterštame ore su visos cigarečių pakelio surūkymu, pabrėždami paslėptus miesto gyvenimo pavojus plaučių sveikatai.

Poveikis visuomenės sveikatai ir tolesni tyrimai

Atsižvelgiant į didelę oro taršos paplitimą ir augančią miestų gyventojų dalį, šie rezultatai turi esminę reikšmę plaučių vėžio prevencijai ir sveikatos priežiūros planavimui. Tyrimas dar kartą patvirtina raginimus griežtinti oro kokybės reikalavimus ir nuolat stebėti kietųjų dalelių koncentracijas, kaip aktualų vėžio rizikos veiksnį.

„Tai neatidėliotina ir auganti pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kurią būtina suprasti, ypač atsižvelgiant į didėjantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp niekada nerūkiusių asmenų“, – pabrėžė epidemiologė dr. Maria Teresa Landi iš Nacionalinio vėžio instituto. Mokslininkų komanda siekia plėsti analizę ir apimti įvairesnius, globalius pacientų duomenis, kad būtų geriau suprastas aplinkos, genetikos ir vėžio rizikos ryšys.

Išvados

Šis pažangus genominių tyrimų darbas sustiprina ryšį tarp oro taršos ir su plaučių vėžiu siejamų DNR mutacijų nerūkantiesiems, pateikdamas naujų įžvalgų apie ligos mechanizmus už tradicinių rizikos veiksnių ribų. Aiškus specifinių DNR mutacijų ryšys su kietųjų dalelių poveikiu pabrėžia oro taršos mažinimo svarbą ne tik kardiovaskulinei ar kvėpavimo sistemų sveikatai, bet ir kaip esminę vėžio prevencijos priemonę visame pasaulyje. Tolimesni tyrimai, giliau aiškinantys aplinkos veiksnių ir genetinių mutacijų sąveiką, gali iš esmės keisti visuomenės sveikatos politiką ir gydymo galimybes ateityje.