Nematoma automobilių padangų ir mikroplastiko taršos sąsaja

Nematoma automobilių padangų ir mikroplastiko taršos sąsaja

Kiekvienais metais milijonai vairuotojų keičia susidėvėjusias automobilio padangas, tačiau retas kuris susimąsto apie šios kasdienės priežiūros pasekmes aplinkai. Naudojimosi metu padangos susidėvi, palikdamos mikroskopines sintetinės gumos daleles, vadinamas padangų dėvėjimosi mikroplastiku. Šios automobilių padangų dalelės sudaro net apie 45% visų mikroplastiko dalelių, randamų žemėje ir vandenyje visame pasaulyje. Tad padangos tampa viena svarbiausių mikroplastiko šaltinių pasaulyje.

Kaip padangų susidėvėjusi guma patenka į vandens ciklą

Padangų dėvėjimosi procesas vyksta nuolat ir šį reiškinį dar labiau skatina sąlytis su kelio danga. Kiekvieną padangos apsisukimą į aplinką patenka mikroplastiko dalelės, kurios kaupiasi ant kelio dangos ir lietui lyjant patenka į aplinką. Lietaus nuotekos šias padangų daleles nuplauna nuo kelių ir automobilių stovėjimo aikštelių į griovius, upelius, upes, ežerus bei galiausiai į vandenynus. Naujausi tyrimai atskleidė šios taršos mastą – pavyzdžiui, Oksfordo (Misisipės valstija) aplinkos chemikai po lietaus 24 litruose nuotekų rado daugiau nei 30 000 padangų mikroplastiko dalelių. Tikėtina, kad miestų ir didelio eismo zonose šie skaičiai yra dar didesni.

Ekologinis ir biologinis poveikis

Padangų mikroplastikas – ne tik fizinė tarša. Jis gali būti užterštas sudėtingais cheminiais priedais, naudojamais modernių padangų gamyboje. Šios cheminės medžiagos išsiskiria iš mikroplastiko į vandenį ir tampa maisto grandinės dalimi. Padangų daleles dažnai praryja žuvys, krabai, austrės, kurių organizme kaupiasi nuodingos medžiagos. Dar daugiau – naujausi tyrimai atskleidė, kad kai kurios padangų sudėtyje esančios cheminės medžiagos susijusios su masiniu jautrių žuvų rūšių kritimu. Pavyzdžiui, Vašingtono valstijoje daugiau nei pusė neršti grįžtančių sidabrinių lašišų nugedė dar nepasiekusios kiaušinėlių dėjimo, daugiausia dėl 6PPD-Q, pavojingo junginio, susidarančio oksiduojantis padangų priedui 6PPD aplinkos sąlygomis.

Padangų mikroplastiko poveikis žmonių sveikatai

Nors poveikis gyvūnijai yra akivaizdus, žmonės taip pat nėra apsaugoti. Padangų mikroplastikas ir su juo susijusios cheminės medžiagos gali ore tapti kietosiomis dalelėmis, ypač intensyvaus eismo teritorijose, ir kelti kvėpavimo grėsmę žmonėms bei gyvūnams, gyvenantiems netoliese. Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė 6PPD-Q pėdsakus tiek vaikų, tiek suaugusiųjų šlapime, o tai kelia klausimų apie didesnį populiacijos poveikį. Nors ilgalaikiai padariniai vis dar tiriami, ankstyvi rezultatai rodo, kad 6PPD-Q bei kiti padangų cheminių medžiagų junginiai gali kelti pavojų pagrindiniams organams – kepenims, inkstams ir plaučiams.

Galimi sprendimai: biofiltro naudojimas iš žemės ūkio atliekų

Kadangi padangų gamintojai kol kas neturi tinkamos 6PPD alternatyvos, mokslininkai ieško būdų, kaip sulaikyti mikroplastiką iš padangų dar iki jam patenkant į vandenį. Misisipės universiteto tyrėjai kuria žemos kainos filtrus iš vietinių žemės ūkio atliekų – tokių kaip medžio drožlės ir bioanglis – medžiagos, sukuriamos deginant ryžių lukštus mažai deguonies turinčioje aplinkoje (pirolizės būdu).

Biofiltracijos eksperimentai

Tyrėjų komanda prie lietaus kanalizacijos ištekėjimų sumontavo biofiltracines sistemas, pripildytas pušies drožlių ir bioanglies mišiniu. Dviejų audrų metu jie matavo padangų dėvėjimosi dalelių koncentraciją iki ir po filtravimo. Rezultatai nustebino: biofiltrai pašalino iki 90% padangų mikroplastiko iš surinktų nuotekų. Esminė sėkmės priežastis – bioanglies paviršiaus plotas, porų struktūra ir cheminė reaktyvumo savybės, leidžiančios efektyviai „sugaudyti“ teršalus. Organinės kilmės medžio drožlės papildomai adsorbuoja ir stabilizuoja mikroplastiką bei toksinus. Palyginimui, smėlio filtrai, įprasti vandens valyme, buvo žymiai mažiau efektyvūs.

Iššūkiai, galimybės ir ateities perspektyvos

Biomasės pagrindo filtrai turi daug privalumų – jie nebrangūs, tvarūs, lengvai prieinami bei gaminami iš žemės ūkio atliekų. Tai leidžia juos naudoti ir bendruomeniniu lygmeniu, ypač regionuose, kur riboti ištekliai. Visgi ilgalaikiam saugumui ir veiksmingumui užtikrinti būtini tęstiniai tyrimai – ypač apie potencialią antrinę taršą, jei filtravimo medžiagos nėra visiškai pirolizuotos. Kaip ir visoms filtravimo sistemoms, biofiltrams būtina reguliari priežiūra ir atsakingas atliekų šalinimas, kad sulaikyti teršėjai nepatektų atgal į aplinką.

Išvada

Padangų dėvėjimasis tapo vienu didžiausių ir dažnai nepastebimų mikroplastiko taršos šaltinių pasaulyje. Tai kelia grėsmę vandens ekosistemoms, gyvūnijai ir gali rizikuoti žmonių sveikata dėl biologiškai aktyvių dalelių poveikio. Kol ieškoma saugesnių padangų priedų, tyrimai dėl praktiškų, lengvai diegiamų sprendimų – tokių kaip biofiltrai iš augalinės kilmės atliekų – suteikia vilties, kad mikroplastiko taršą bus įmanoma sumažinti. Vietinės atliekos gali tapti svarbiu įrankiu bendruomenių aplinkosaugos veikloje. Veiksmingas stebėjimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir visuomenės informavimas bus esminiai sprendžiant padangų mikroplastiko keliamus iššūkius ir siekiant išsaugoti ekosistemų bei žmonių sveikatą.