Išsamūs tyrimai atskleidžia perdirbtos mėsos poveikį sveikatai

Išsamūs tyrimai atskleidžia perdirbtos mėsos poveikį sveikatai

Naujausi moksliniai duomenys nepalieka abejonių dėl perdirbtos mėsos keliamo pavojaus. Svarbią meta-analizę atlikę Vašingtono universiteto tyrėjai apžvelgė daugiau nei 70 ankstesnių tyrimų iš viso pasaulio, apimančių milijonus žmonių. Jie siekė išsiaiškinti, ar egzistuoja „saugi“ perdirbtų maisto produktų, o ypač – perdirbtos mėsos, vartojimo riba, kuri nebūtų siejama su rimtomis sveikatos rizikomis. Rezultatai aiškūs: net ir nedidelis perdirbtos mėsos kiekis susijęs su didesne II tipo diabeto, išeminės širdies ligos bei storosios žarnos vėžio rizika. Tyrimas vertino ir saldintus gėrimus bei transriebalus, tačiau būtent perdirbta mėsa išryškėjo kaip didžiausias rizikos veiksnys.

Mokslinis kontekstas ir analizės metodai

Perdirbti maisto produktai, ypač tokie kaip bekonas, dešrelės, dešros ir sumuštinių mėsa, jau seniai siejami su lėtinėmis ligomis. Ankstesni tyrimai juos siejo su demencija, diabetu ir įvairiais vėžio tipais, tačiau vis dar buvo neaišku, ar retkarčiais vartojamos šios prekės taip pat kenksmingos. Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, Vašingtono universiteto mokslininkai taikė „Burden of Proof“ metodiką – itin griežtą analizės sistemą, kuri leidžia nuvertinti, bet ne pervertinti riziką. Tokiu būdu atsižvelgiama į galimus mitybos tyrimų netikslumus, pavyzdžiui, informaciją, paremtą pačių tiriamųjų pateiktais duomenimis.

Pagrindinės sąsajos ir dozės-atsako priklausomybė

Analizuojant perdirbto maisto vartojimo įtaką sveikatai, pastebėta, kad rizika susirgti ligomis nuosekliai didėja su kiekvienu papildomu perdirbtos mėsos kiekiu. Kitaip tariant, saugios perdirbtos mėsos vartojimo ribos nenustatyta – rizika vis augo, net ir vartojant labai mažai. Pavyzdžiui, vieno dešrainio per dieną pakanka, kad II tipo diabeto rizika padidėtų bent 11 %, o storosios žarnos vėžio – bent 7 %, lyginant su tais, kurie visiškai vengė perdirbtos mėsos. Kiekvienas papildomas saldintas gėrimas per dieną didino II tipo diabeto riziką 8 %, o širdies ligos – 2 %. Net ir maži transriebalų – dažnai randamų keptuose ar fasuotuose produktuose – kiekiai buvo siejami su 3 % didesne išeminės širdies ligos rizika.

Reikšmė visuomenės sveikatai ir politikai

Vašingtono universiteto mitybos biologas Demewoz Haile komentavo CNN, kad „net ir nedideli, tačiau nuolat vartojami perdirbtos mėsos, saldintų gėrimų ar transriebalų kiekiai didina sunkiai valdomų ligų – antrojo tipo diabeto, širdies ligų bei storosios žarnos vėžio – riziką“. Mokslininkai pabrėžė, kad šios išvados labai svarbios formuojant visuomenės mitybos rekomendacijas ir politiką. Nors perdirbti produktai užtikrina ilgesnį galiojimo laiką bei maisto prieinamumą ten, kur trūksta šviežio maisto, tyrimo rezultatai parodo, jog reikėtų siekti, kad perdirbtų maisto produktų vartojimas būtų kuo mažesnis.

Tyrimo ribotumai ir svarbus kontekstas

Nors pastebėtos sąsajos neįrodo priežastinio ryšio (dėl stebimųjų tyrimų pobūdžio ir paties žmonių pateikiamų mitybos duomenų), didelė imtis ir konservatyvus analizės metodas suteikia didelį tyrimo patikimumą. Be to, nors individuali rizika gali būti kiek nuosaiki, populiacijos mastu – dėl visame pasaulyje paplitusio perdirbtų produktų vartojimo – žala tampa reikšminga. Straipsnyje taip pat pažymėta, kad perdirbti produktai gali padėti spręsti maisto prieinamumo klausimus, tačiau vis daugiau dėmesio turi būti skiriama sveikatai palankiai mitybai, o ne vien patogumui.

Išvada

Šis platus tyrimas aiškiai parodo: saugaus perdirbtos mėsos kiekio kalbant apie II tipo diabeto, išeminės širdies ligos ir storosios žarnos vėžio riziką nėra. Net ir minimalus vartojimas didina šių ligų grėsmę, todėl svarbu riboti tiek perdirbtos mėsos, tiek saldintų gėrimų bei transriebalų kiekį kasdienėje mityboje. Šios išvados yra reikšmingos tiek asmeninio pasirinkimo atžvilgiu, tiek formuojant nacionalinę mitybos politiką. Galiausiai, pagrindas ilgalaikei sveikatai ir lėtinių ligų prevencijai išlieka sveikos, kuo mažiau perdirbtos mitybos pasirinkimai.