Slepia Grėsmę: Mikroplastikai Maisto Pakuotėse – Kasdienė Rizika

Slepiama grėsmė: Mikroplastikai kasdienėse maisto pakuotėse

Mikroplastikai – mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės – pastaraisiais metais tapo vis labiau keliančia rūpestį aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos srityse. Naujausių tyrimų, kuriuos atliko biologė dr. Lisa Zimmermann ir Šveicarijos „Food Packaging Forum“, duomenimis, maisto užterštumas mikroplastikais ir nanoplastikais (MNP) yra paplitęs dėl plastikinių maisto pakuočių ir įrankių.  

Tyrėjai apibendrino 103 recenzuotų mokslinių straipsnių rezultatus. Jie parodė, kad net įprastas maisto pakuočių ir paruošimo priemonių naudojimas – kaip plastikinių butelių atidarymas, daržovių pjaustymas ant plastikinės lentelės ar maisto laikymas plastiko induose – išskiria mikroplastiko daleles tiesiai į mūsų maistą. Prie taršos prisideda ne tik plastikinės pakuotės, bet ir stikliniai buteliai su plastikiniais sandarikliais, plastiku išklotos picos dėžės, vienkartiniai kavos puodeliai, plastikiniai arbatos maišeliai bei mikrobangų krosnelėms skirtos pakuotės.  

Kaip CNN sakė dr. Zimmermann: „Tai pirmasis sisteminis įrodymas, kaip įprastas, suplanuotas maisto, supakuoto plastikuose, vartojimas gali būti užterštas mikroir nanoplastikais. Mes nustatėme, kad pakuotės yra tiesioginis mikro– ir nanoplastikų šaltinis maiste.“   

Mokslinis kontekstas: Mikroplastikai, nanoplastikai ir poveikis žmogui

Plastikas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis dėl savo patvarumo ir universalumo. Tačiau laikui bėgant ir nuolat naudojant, plastikas skyla į vis mažesnes daleles. Mikroplastikai (dažnai nematomi plika akimi) bei dar smulkesni nanoplastikai patenka beveik į visas aplinkos sritis – į vandenynus, dirvožemį, gyvūnus ir mūsų maistą.   

Tyrimai atskleidė mikroplastikų buvimą žmogaus organizme, įskaitant placentą ir skirtingus organus. Eksperimentai su gyvūnais, pvz., laboratorinėmis pelėmis, rodo, kad mikroplastikai gali pereiti biologinius barjerus bei kauptis svarbiose organų srityse, kartais pasiekdami net ir vaisius. Tačiau ilgalaikio poveikio žmogui pasekmės dar nėra iki galo aiškios. Naujausia klinikinė analizė parodė, kad didelės mikroplastikų koncentracijos pacientų kraujagyslių apnašose susijusios su didesne mirties rizika, todėl būtinas išsamesnis žmogaus sveikatos rizikos vertinimas.

Pagrindinės tyrimo išvados: Iš kur atkeliauja mikroplastikai?

Šveicarijos tyrėjų komanda surinko apie 600 duomenų apie medžiagas, susijusias su maistu – apimančias pakuotes, laikymo indus, virtuvės įrankius ir kūdikių buteliukus. Net 96% tyrimų buvo aptikta mikro- ir nanoplastikų užterštumo. Komanda sukūrė viešai prieinamą paieškos sistemą, leidžiančią mokslininkams ir visuomenei nagrinėti duomenis pagal pakuotės ar plastiko tipą.   

Pastebėta, kad dažnas kai kurių daugkartinio naudojimo plastikų – pvz., melamino dubenėlių ar kūdikių buteliukų – naudojimas ir plovimas didina mikroplastikų išsiskyrimą dėl trinties ir karščio poveikio. Kuo daugiau šios medžiagos naudojamos, tuo greičiau jos skyla į mažas daleles.   

Be to, ultraapdorotuose maisto produktuose dažnai aptinkama daugiau mikroplastikų nei minimaliai apdorotuose. Priežastis paprasta: kiekvienas papildomas apdorojimo ar pakavimo žingsnis padidina produkto kontaktą su plastiko įranga ir pakuotėmis, todėl didėja ir mikroplastikų kiekis galutiniame maiste.   

Pasekmės, rekomendacijos ir ateities perspektyvos

Nors ilgalaikis mikro- ir nanoplastikų poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas, užterštumo mastas akivaizdžiai skatina poreikį tolimesniems tyrimams. Kaip akcentuoja autoriai: „Mūsų tyrimas rodo, kad numatytomis ar tikėtinomis naudojimo sąlygomis plastikinės pakuotės gali išskirti MNP į maistą.“ Jie pabrėžia, kad pakuočių indėlis į bendrą žmogaus ekspoziciją mikroplastikams dar nėra tiksliai įvertintas, bet tikėtina, kad yra reikšmingas.   

Tyrėjai ragina imtis globaliai koordinuotų veiksmų: gilinti žinias apie mikroplastikų keliamą pavojų sveikatai, nustatyti didžiausią riziką keliančius plastikų tipus ir kiek įmanoma mažinti plastiko naudojimą maisto pramonėje. Svarbu laikytis atsargumo principo – mažinti asmeninį ir visuomeninį mikroplastikų poveikį, ypač atsisakant perteklinio plastiko pakuotėse, įrankiuose ar apdorojimo įrangoje, kol tyrimai tęsiami.   

Išvados

Moksliniai duomenys rodo, kad maisto pakuotės yra tiesioginis ir svarbus mikroplastikų šaltinis pasaulinėje maisto grandinėje. Nors plastikas padėjo tobulinti maisto laikymą ir saugumą, jo mikroskopinės dalelės kelia naujų iššūkių ilgalaikei sveikatai. Esami įrodymai skatina tiek nedelsiant mažinti plastiko naudojimą pakuotėse, tiek tęsti intensyvius mikroplastikų tyrimus. Didėjant informuotumui, vartotojai, pramonė ir politikos formuotojai turi naujų galimybių užtikrinti saugesnę ir švaresnę maisto ateitį.