Nauji tyrimai: ankstesnis miego laikas skatina didesnį fizinį aktyvumą

Naujas tyrimas sieja ankstesnį miego laiką su didesniu fiziniu aktyvumu

Reikšmingas Monash universiteto (Australija) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė aiškų ryšį tarp ankstesnio ėjimo miegoti ir didesnio fizinio aktyvumo kitą dieną. Šis plataus masto mokslinis darbas, kuriame buvo pasitelkta dėvima technologija, parodo, kaip smulkūs pokyčiai mūsų vakaro rutinoje gali reikšmingai pagerinti mūsų sveikatą ir fizinio aktyvumo įpročius.

Mokslinis kontekstas: miego ir fizinio aktyvumo sąsajos

Miego mokslas ir fizinio aktyvumo fiziologija jau seniai pabrėžia, kad kokybiškas poilsis ir reguliari mankšta yra būtini fizinei bei psichinei sveikatai. Tačiau iki šiol mažiau tyrinėta, kaip miego pradžios laikas (būtent valanda, kada einama miegoti) gali paveikti motyvaciją ir galimybes būti aktyviems kitą dieną. Šis naujas tyrimas sprendžia šį žinių trūkumą, išnagrinėdamas realius miego įpročius ir vėlesnį fizinį aktyvumą didžiulėje imtyje.

Tyrimo metodika: gilios įžvalgos pasitelkus dėvimąją technologiją

Tyrėjai sukaupė duomenis iš 19 963 dalyvių per visus metus, surinkdami beveik šešis milijonus individualių miego ir aktyvumo ciklų. Tiriamieji dėvėjo įrenginius, kurie automatiškai fiksavo jų nakties miegą bei dienos fizinio aktyvumo lygį.

„Šie rezultatai yra svarbūs visuomenės sveikatai“, teigia Monash universiteto psichologas Josh Leota. Jis siūlo, kad vietoj miego ir pratybų traktuotės kaip atskirų įpročių, sveikatos skatinimo programos galėtų pabrėžti, jog ankstesnis miego laikas natūraliai didina kasdienio judėjimo tikimybę.

Pagrindinės išvados: einantys miegoti anksčiau juda daugiau

Tyrimo analizė atskleidė akivaizdžią tendenciją: tie, kurie eidavo miegoti anksčiau, kitą dieną nuolat užfiksuodavo daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, 21 val. miegantiems vidutiniškai pasisekė sportuoti 30 minučių ilgiau nei 1 val. nakties einantiems miegoti, ir 15 minučių ilgiau nei tiems, kurių įprastas miego laikas buvo 23 val. — šis laikas buvo populiariausias tiriamojoje grupėje.

Miego trukmė taip pat turėjo įtakos. Įdomu, kad žmonės, kurie miegojo vidutiniškai 5 valandas, buvo fiziškai aktyvesni (beveik 42 minutėmis per dieną) nei tie, kurie miegojo 9 valandas. Visgi tyrėjai pabrėžia, kad miego trūkumo žala gali nusverti šiuos fizinio aktyvumo privalumus.

Bene svarbiausia, ankstesnis ėjimas miegoti nei įprasta — išlaikant tą pačią miego trukmę — leido pasiekti aukščiausią kasdienio aktyvumo lygį. Šis poveikis išliko net atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, kūno masės indeksą ir savaitės dieną.

Kodėl ankstesnis miego laikas didina fizinį aktyvumą?

Tyrėjai kelia kelias hipotezes. Vėlyvas gulimasis miegoti gali rodyti, kad žmogus yra užsiėmęs kitais reikalais, todėl lieka mažiau laiko ar motyvacijos sportuoti. Priešingai, anksti einantys miegoti dažniau atsikelia energingi ir išnaudoja daugiau dienos laiko aktyvumui. Socialiniai ir darbo grafikai, ypač standartinė 9–17 val. darbo diena, gali prieštarauti natūraliems „vakaro tipo“ žmonių biologiniams ritmams, sukeldami vadinamąjį „socialinį reaktyvumą“, kuris blogina miego kokybę ir dienos energiją.

Tyrimo patikimumas ir ribotumai

Tyrimo autoriai patvirtino savo rezultatus papildomoje, įvairiapusėje beveik 6 000 dalyvių imtyje. Vis dėlto, tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio ir nustato tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį. Pavyzdžiui, gali būti, kad „pelėdos“ pagal prigimtį dažniau būna neaktyvios ir eina miegoti vėliau dėl biologinių ar elgesio ypatybių.

Mokslininkai pabrėžia, jog būtina atlikti tolesnius tyrimus, siekiant išskirti šiuos veiksnius. Tačiau įrodymai aiškūs: vien tik pakeitus miego laiką į ankstesnį, neprarandant bendros miego trukmės, kitą dieną padidėja fizinis aktyvumas.

Ekspertų požiūris ir platesnės pasekmės

„Miegas ir fizinis aktyvumas abu svarbūs gerai savijautai, tačiau iki šiol neturėjome aiškių įrodymų, kaip glaudžiai jie susiję kasdieniame gyvenime“, sako tyrimo bendraautorė, psichologė Elise Facer-Childs. „Mūsų rezultatai, atkuriami skirtingose populiacijose, rodo, kad ankstesnis ėjimas miegoti — išlaikant nepakitusią miego trukmę — pastebimai padidina aktyvumą kitą dieną.“

Šios įžvalgos atveria naujų galimybių tiek sveikatos specialistams, tiek asmenims, siekiantiems optimizuoti miego ir fizinio aktyvumo įpročius. Vertinant miego laiką ne tik kaip poilsio būdą, bet ir kaip veiksnį, lemiantį kasdienį judėjimą, galima atrasti lengvą kelią sveikatos gerinimui.

Išvada

Apibendrindami galime teigti, kad Monash universiteto tyrimas pabrėžia stiprų ryšį tarp miego režimo ir kasdienio fizinio aktyvumo. Tyrimas siūlo patikimus įrodymus, kad ankstesnis miego laikas gali padėti tapti aktyvesniems. Nors reikalingi papildomi tyrimai norint tiksliai suprasti visus veiksnius, ši įžvalga gali būti naudinga kiekvienam, siekiančiam pagerinti sveikatą ir savijautą. Mokslo bendruomenei toliau analizuojant sudėtingą miego, fizinio aktyvumo ir sveikatos sąveiką, net nedideliai mūsų įpročių pokyčiai gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.