Galutinis žodis apie 5G saugumą: išsamus tyrimas patvirtina, kad 5G bangos nepavojingos sveikatai

Galutinis žodis apie 5G saugumą: išsamus tyrimas patvirtina, kad 5G bangos nepavojingos sveikatai

Jau daugelį metų įvairūs sąmokslo teorijų šalininkai ir dezinformacija skatina nuogąstavimus dėl 5G technologijos poveikio žmogaus sveikatai. Didėjant 5G tinklų diegimo tempams visame pasaulyje, kyla klausimų, ar aukšto dažnio radijo bangos, skleidžiamos 5G stotelių, gali turėti žalingą poveikį mūsų organizmui. Naujausias ir itin išsamus Constructor universiteto (Vokietija) tyrimas pateikia aiškų atsakymą: net ir daug kartų stipresnis nei realiame gyvenime 5G signalas žmogaus ląstelėms jokios žalos nedaro.

Kaip buvo patikrintas 5G poveikio sveikatai mitas?

Atsižvelgdami į visuomenėje paplitusius mitus ir baimes—nuo teiginių, kad 5G sukelia vėžį, iki absurdiškų prielaidų apie žmones-zombius—mokslininkai sukūrė vieną iš detaliausių tyrimų iki šiol. Tiriamieji žmogaus odos ląstelės buvo paveiktos itin didelėmis elektromagnetinių dažnių dozėmis, kurios net dešimteriopai viršijo tarptautinius saugos standartus ir realias 5G stotelių skleidžiamas vertes.

Tyrimo metu buvo tiriamos dvi pagrindinės žmogaus odos ląstelės: keratinocitai (išorinės odos ląstelės) ir fibroblastai (jungiamojo audinio ląstelės), kurie buvo paveikti 27 GHz ir 40,5 GHz elektromagnetinėmis bangomis—didesniais dažniais nei įprastai naudojami daugumoje 5G tinklų. Ląstelės buvo stebimos dviejų trukmių poveikio laikotarpiais: 2 valandų (trumpalaikis) ir 48 valandų (ilgalaikis) kontaktas su 5G signalais.

Pažangūs analizės metodai užtikrina rezultato patikimumą

Norėdami aptikti bet kokius pokyčius ar galimą žalą, tyrėjai naudojo modernius genominės analizės metodus: visos RNR sekoskaitą, analizuojančią genų aktyvumą, ir DNR metilinimo masyvo analizę, leidžiančią fiksuoti genų reguliacijos pasikeitimus. Šis dvigubas požiūris leido atskleisti net subtiliausias biologines reakcijas genomo bei epigenomo lygmeniu.

Ankstesni tyrimai, kurie kėlė abejonių dėl radijo dažnių poveikio kenksmingumo, dažnai buvo kritikuojami dėl neskaidrios procedūros, netinkamos temperatūros kontrolės ar neteisingų statistinių metodų. Priešingai, šis tyrimas pasižymi griežta kontrole, dvigubo aklumo metodu ir kontroliuojama temperatūra, taip užtikrinant aukščiausią 5G poveikio sveikatai tyrimų standartą.

5G mitai ir mokslinė realybė

Viena nuolat pasikartojanti baimė – ar aukštesni 5G dažniai gali sukelti jonizuojančią spinduliuotę, kuri, kaip žinoma, gali sukelti vėžį. Tačiau fizikos mokslas patvirtina, kad 5G, kaip ir ankstesnės mobiliojo ryšio kartos, naudoja ne jonizuojančias radijo bangas, kurios neturi pakankamai energijos pakeisti atomų struktūras ar pažeisti DNR. Atsižvelgiant į augančias technologijų reikmes, didėjantį duomenų perdavimo greitį ir norą sumažinti vėlavimą, itin svarbus tampa objektyvus, nepriklausomas ir išsamus 5G sveikatos tyrimas.

Kai COVID-19 pandemijos metu internete ėmė plisti sąmokslo teorijos, neva 5G technologija prisideda prie viruso plitimo ar kenkia sveikatai, gyventojų abejones dar labiau stiprino pavieniai prastai atlikti tyrimai ar perdėtos žinutės. Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Nacionalinė toksikologijos programa (NTP) nuolat tikina, kad 5G yra saugus ryšys, visuomenės abejonės išlieka.

Eksperimentinis tyrimo dizainas ir kontrolės grupės

Siekdami maksimalaus patikimumo, vokiečių tyrėjai sukūrė kruopštų eksperimentinį pagrindą. Pagrindinėms tyrimo grupėms papildomai buvo taikytos dvi kontrolės grupės: viena paveikta ultravioletiniais (UV) spinduliais (gerai žinomu žalingu veiksniu), o kita – imituojama (be jokio faktinio elektromagnetinio poveikio). Pokyčių pastebėta tik UV paveiktose ląstelėse; tiek 5G, tiek imituotos poveikio grupės ląstelės liko nepakitusios, kas patvirtina tyrimo rezultato patikimumą.

Be to, naudoti atsitiktinių imčių statistiniai metodai, kai duomenų etiketės buvo sumaišytos šimtus kartų, kad būtų pašalinta tikimybė, jog pastebėti pokyčiai atsirado atsitiktinai. Ir rezultatas visais atvejais buvo toks pats: jokio reikšmingo skirtumo tarp 5G ar didelės galios bangomis paveiktų bei nepaveiktų ląstelių neaptikta.

Pagrindinės išvados: jokios biologinės žalos nuo 5G poveikio

Tyrimo rezultatai – itin aiškūs. Kaip pažymi IFLScience, žinomą mokslo komunikacijos autoritetą, žmogaus odos ląstelių paveikimas 5G, net susidūrus su daug stipresnėmis nei realiose sąlygose bangomis, nesukėlė jokių reikšmingų genetinių, epigenetinių ar ląstelių funkcionavimo pokyčių. Nei genų raiška, nei DNR metilinimo modeliai nepasikeitė net ir pačiais nepalankiausiais, ilgalaikio poveikio scenarijais.

Tyrėjai pabrėžė, kad pokyčiai nustatyti tik UV spinduliuotas ląsteles, kurių žalingas poveikis puikiai žinomas. Tuo tarpu 5G ir dar aukštesnių dažnių elektromagnetinės bangos jokio poveikio žmogaus ląstelėms neturėjo. Tyrimo dizainas, išsamūs statistiniai metodai ir rezultato skaidrumas leidžia šį darbą vadinti išsamiausiu iki šiol atliktu 5G biologinio saugumo tyrimu.

5G technologija: privalumai ir pasaulinė svarba

5G mobiliojo ryšio technologija žymi reikšmingą šuolį į priekį – ji suteikia kur kas didesnį duomenų perdavimo greitį, itin mažą vėlavimą ir leidžia vienu metu prijungti tūkstančius įrenginių. Šis naujos kartos tinklas atveria inovacijų galimybes, tokias kaip autonominiai automobiliai, išmanieji miestai, telemedicina ir daiktų interneto (IoT) sprendimai, kurie tampa pagrindu šiuolaikinei skaitmeninei ekonomikai ir Pramonės 4.0 revoliucijai.

Neabejotina ir 5G technologijos rinkos svarba: telekomunikacijų įmonės ir vyriausybės visame pasaulyje investuoja milijardus į 5G tinklų infrastruktūrą, skatinant ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą skaitmeniniame amžiuje. Tvirtas, nepriklausomais tyrimais pagrįstas patvirtinimas, kad 5G yra saugus, suteikia pagrindą tinklų plėtrai ir didina visuomenės pasitikėjimą naująja technologija.

Lyginimas su ankstesnėmis ryšio technologijomis

Nors 2G, 3G ir 4G ryšio standartai taip pat sulaukė visuomenės kritikos, nė vienas iš jų nepasiūlė tokios spartos ir galimybių kaip 5G. Naujoji technologija, naudojanti milimetrinių bangų dažnius, iš pradžių kėlė naujų sveikatos baimių, tačiau galutinis šio tyrimo rezultatas aiškus: kaip ir ankstesnės kartos, 5G nekelia jokio ypatingo pavojaus žmogaus ląstelėms nei viena tirtų sąlygų.

Pritaikymo sritys ir ateities perspektyvos

Mokslui galutinai paneigus abejonės dėl 5G tinklų saugumo, šie tinklai užtikrintai gali būti naudojami kritinėje infrastruktūroje, realaus laiko komunikacijoje avarinėms tarnyboms, išmaniesiems prietaisams, papildytos ir virtualios realybės sprendimams bei daugelyje kitų sričių. Vartotojai, sprendimų priėmėjai ir verslas gali drąsiai pasinaudoti 5G teikiamomis galimybėmis, nesibaimindami nepagrįstų sveikatos rizikų.

Išvada: mokslinis aiškumas paneigia sąmokslo teorijas

Tyrimo autoriai, atsakydami į nuolatines viešas diskusijas ir ankstesnių tyrimų dviprasmiškumą, tikisi, kad jų darbas padės visiems išsklaidyti abejones dėl 5G poveikio žmogaus sveikatai. „Duomenys aiškiai įrodo, kad žmogaus odos ląstelėse, net ir itin pesimistiniais atvejais, genų raiška ir DNR metilinimas nepakinta po pasirinktų elektromagnetinių bangų poveikio“, – pažymi tyrėjai. Šis išsamus ir patikimas mokslinis darbas yra tvirtas, įrodymų pagrįstas atsakas į daugybę mitų bei sąmokslo teorijų, trukdžiusių sklandžiam 5G plėtojimui.

Pasauliui žengiant į itin ryšio skaitmeninę ateitį, mokslas patvirtina: 5G technologija – ne tik technologinė revoliucija, bet ir saugus sprendimas kiekvienam.