3 Minutės
Pagrindas: Šikšnosparniai kaip naujų virusų rezervuarai
Naujausi tyrimai atskleidė reikšmingą atradimą Junano provincijoje, pietvakarių Kinijoje. Čia vietiniuose vaismedžių soduose gyvenantys šikšnosparniai buvo nustatyti kaip laikantys įvairių, iki šiol nežinomų patogenų. Šis regionas, garsėjantis išskirtine biologine įvairove, tampa svarbiu tašku stebint naujų infekcinių ligų atsiradimą – ypač dėl rastų virusų, galinčių kelti zoonozinių susirgimų riziką žmogui.
Tyrimo apžvalga: Nežinomų patogenų identifikavimas
Mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Guopeng Kuang iš Junano endeminių ligų kontrolės instituto ir dr. Tian Yang iš Dali universiteto, išsamiai ištyrė 142 skirtingų 10 rūšių šikšnosparnius. Naudojant pažangias genetinio sekos nustatymo technologijas, buvo aptikta 20 iki šiol nežinomų virusų, taip pat nauja bakterija ir pirmuonis parazitas. Ypač nerimą kelia du virusai, priskirti henipavirusų genčiai, žinomai dėl geno ilgio ir gebėjimo užkrėsti įvairias rūšis.
Pagrindiniai rezultatai: Galimos sąsajos su Nipah ir Hendra virusais
Naujai aptikti henipavirusai turi didelį genetinį panašumą su Nipah ir Hendra virusais, kurie garsėja sukeliančiomis sunkias, dažnai mirtinas ligas žmonėms bei gyvūnams. Nors šie patogenai žmonėms paprastai pasitaiko retai, anksčiau jie sukėlė didelio mirtingumo protrūkius. Daugiau nei pusė naujų virusų genetinių sekų sutampa su Nipah ir Hendra virusų sekomis, todėl pasaulio sveikatos ekspertai atidžiai stebi situaciją.
Susirūpinimas dėl zoonozinio perdavimo
Nors dar nėra aišku, ar šie nauji henipavirusai gali persimesti iš šikšnosparnių žmonėms ar naminiams gyvūnams, didelis jų genetinis panašumas su žinomais pavojingais patogenais reikalauja atidesnės stebėsenos ir rizikos vertinimų. Molekulinės virusologijos specialistė dr. Vinod Balasubramaniam iš Monasho universiteto Malaizijoje pažymi, kad virusai dažniausiai buvo rasti šikšnosparnių inkstuose – organuose, tiesiogiai susijusiuose su šlapimo išsiskyrimu. Tai leidžia manyti, jog žmonės gali užsikrėsti per kontaktą su užterštais vaisiais ar vandeniu, kaip jau buvo stebėta ankstesnių zoonozinių protrūkių metu.
Ekologinė šikšnosparnių svarba ir iššūkiai
Įdomu tai, kad visi tirtieji šikšnosparniai buvo sugauti tiesiogiai vaisių soduose, kur jie dažnai kontaktuoja ne tik su žmonėmis, bet ir su ūkiniais gyvūnais. Toks artimas kontaktas potencialiai gali lengvinti virusų perdavimą tarp rūšių. Vis dėlto reikia priminti ir apie itin svarbų šikšnosparnių vaidmenį ekosistemai – jie natūraliai apdulkina augalus, gerina dirvožemio kokybę ir efektyviai naikina vabzdžius. Manoma, kad vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai vien Kinijoje kasmet išgelbsti obuolių derlių, kurio vertė siekia 2 mlrd. JAV dolerių.
Sydney universiteto veterinarijos gydytoja ir ligų ekologė dr. Alison Peel, kuri šiame tyrime nedalyvavo, pabrėžia, kad ne visi artimi Nipah ir Hendra virusų giminaičiai kelia vienodą grėsmę. „Kai kurios šių virusų rūšys, nors ir artimos, žmonėms ar gyvūnams jokios grėsmės nekelia. Tad būtina atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti tikrąjį naujųjų henipavirusų perėjimo riziką,“ – aiškina mokslininkė.
Išvados
Naujų virusų aptikimas šikšnosparnių populiacijose Kinijos vaismedžių soduose pabrėžia nuolatinio virusų stebėjimo gamtoje svarbą ir sudėtingus ryšius tarp biologinės įvairovės, žemdirbystės bei visuomenės sveikatos. Nors šiuo metu nėra įrodymų apie infekcijos perdavimą žmonėms, panašumas tarp naujųjų henipavirusų ir pavojingų Nipah bei Hendra virusų rodo būtinybę tęsti tyrimus. Nuosekli stebėsena, rizikos analizė bei laboratoriniai bandymai padės nustatyti, ar šie virusai gali kelti realią grėsmę žmonėms ir leis parengti efektyvias ligų prevencijos bei ekosistemos apsaugos strategijas.
Komentarai