3 Minutės
Žemės sukimosi greičio rekordai gali būti sumušti jau šią vasarą
Nepaprasti pokyčiai Žemės sukimosi greityje gali padaryti šios vasaros dienas pačiomis trumpiausiomis užfiksuotose istorijose. Astrofiziko Grahamo Joneso (timeanddate.com) teigimu, mūsų planeta gali suktis greičiau nei kada nors anksčiau šių metų liepos 9 d., liepos 22 d. arba rugpjūčio 5 d. Tai gali pranokti praėjusiais metais pasiektą rekordą, kai Žemė vieną apsisukimą atliko 1,66 milisekundės greičiau nei įprastos 24 valandos.
Kaip Žemės dienos trukmė priklauso nuo Mėnulio
Žemės sukimasis lemia dienos trukmę – šį laiką astronomai matuoja itin tiksliais atominiais laikrodžiais, fiksuojančiais net dalies milisekundės nuokrypius nuo įprastų 86 400 sekundžių (24 valandų). Atominiai laikrodžiai leidžia aptikti net menkiausius pokyčius Žemės sukimosi greityje.
Daugybė veiksnių įtakoja, kaip greitai sukasi Žemė. Pagrindinis jų yra Mėnulio orbita. Kai Mėnulis būna toliau į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo, kaip šią vasarą, mūsų planeta trumpam ima suktis greičiau. Šie pokyčiai yra tokie subtilūs, kad juos gali parodyti tik ypatingai jautrūs moksliniai instrumentai. Nepaisant to, trumpesnės dienos, stebimos nuo 2020 metų, nustebino mokslininkus savo dėsningumu.
Naujausi rekordai ir neatsakyti klausimai
Paskutiniaisiais metais Žemė nuolat mušė trumpiausių dienų rekordus. 2020 metais planetos apsisukimas buvo 1,05 milisekundės greitesnis nei vidutiniškai, o 2022 m. liepos 5 d. šis rekordas pagerėjo iki -1,66 milisekundės. 2024 m. prognozuojama, kad dėl Mėnulio padėties galime užfiksuoti dar naują minimumą, tačiau tiksli data paaiškės po tolimesnės analizės su atominiais laikrodžiais.
Ekspertus tebestebina šie spartūs pokyčiai. Rotacijos specialistas dr. Leonidas Zotovas iš Maskvos Elektronikos ir Matematikos instituto pažymi: „Šio pagreitėjimo priežastis kol kas neaiški. Daugelis mokslininkų mano, jog tai slypi planetos viduje. Jūrų ir oro masių modeliai tokio didžiulio pasikeitimo nepaaiškina.“
Ilgalaikės tendencijos: Mėnulio nuolatinė įtaka Žemės sukimui
Nors trumpalaikiai Žemės sukimosi svyravimai vis dar kelia klausimų, ilgalaikės tendencijos aiškesnės. Prieš milijardus metų viena Žemės diena truko tik 3–6 valandas. Ilgainiui pagrindine Žemės sukimosi lėtėjimo priežastimi tapo Mėnulio sukelta potvynių trintis. Potvynio jėgos lėtina planetą ir perduoda energiją Mėnulio judėjimui aplink Žemę.
Dėl nuolatinio energijos perdavimo Mėnulis kasmet tolsta nuo Žemės maždaug 3,78 cm (1,49 colio) atstumu. Šiuo metu Mėnuliui apskrieti Žemę reikia apie 27 parų. Tolimoje ateityje, anot astronomų modelių, Žemė ir Mėnulis pasieks „potyvinį užsirakinimą“, kai viena Žemės pusė visada bus atsukta į Mėnulį ir dienos truks tiek pat, kiek ir mėnesiai. Visgi taip nutiks tik po maždaug 50 milijardų metų – gerokai vėliau nei baigsis Žemės gyvybingumas.
Išvada
Faktas, jog šiuo metu fiksuojamos trumpiausios Žemės dienos, iškelia sudėtingų klausimų apie mūsų planetos struktūrą. Nors Mėnulio gravitacijos įtaka Žemės lėtėjimui gerai žinoma ir patvirtinta geologiniais laikotarpiais, paskutinio meto nepaaiškinamas sukimosi pagreitėjimas tebėra aktyviai tiriamas. Mokslininkai stebi Žemės sukimosi pokyčius preciziškais atominiais laikrodžiais visame pasaulyje, ieškodami paaiškinimų šiems sparčiams pokyčiams. Šių variacijų supratimas svarbus ne tik iš smalsumo – tai itin reikšminga pasaulinei navigacijai, palydovų darbui ir tam, kad mūsų laikrodžiai išliktų sinchronizuoti su natūraliais Visatos ciklais.
Komentarai