3 Minutės
Ilgalaikis sėdėjimas – dažnas reiškinys tarp biuro darbuotojų, studentų ar visų, kurie praleidžia daug laiko prie stalo – jau seniai siejamas su didesne lėtinių ligų ir ankstyvos mirties rizika. Šiuolaikiniai prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos tyrimai siekia išsiaiškinti, kiek fizinio aktyvumo iš tiesų reikia norint neutralizuoti žalingą ilgalaikio sėdėjimo poveikį.
Pagrindinės išvados: 30–40 minučių aktyvumo kasdien – reikšminga nauda
2020 m. paskelbta išsami metaanalizė šią temą nušviečia ypač aiškiai. Susumavus devynių didelių tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 44 000 suaugusiųjų iš keturių šalių, duomenis, paaiškėjo ryškus ryšys tarp kasdienio judėjimo ir mirtingumo rizikos, susijusios su ilgu sėdėjimu. Atlikto tyrimo išvadose teigiama, jog 30–40 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien – nesvarbu, ar tai spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, aktyvus sodininkavimas ar kita jėgų reikalaujanti veikla – gali veiksmingai „neutralizuoti“ sveikatos riziką, kurią sukelia maždaug 10 valandų sėdėjimas per dieną.
Pastebėtina, jog asmenys, kurie pasiekia šį aktyvumo slenkstį, net ir daug laiko praleisdami sėdėdami, neturi didesnės mirtingumo rizikos nei mažiau sėdintys, bet aktyvūs žmonės. Tai pabrėžia, kokią apsauginę reikšmę turi reguliarus fizinis aktyvumas, išlyginant sveikatos skirtumus tarp sėdimą gyvenimo būdą turinčių ir nuolat judančių asmenų.
Tyrimas išsiskiria tuo, kad buvo naudojami dėvimi judesio sekimo prietaisai, leidžiantys tiksliau fiksuoti realų judėjimą bei sėdėjimo laiką, neapsiribojant pačių dalyvių atsiminimais.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos: mokslas ir PSO gairės
Tyrimo rezultatai atitinka 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtas fizinio aktyvumo ir sėdėjimo elgsenos gaires. Šiose tarptautinių ekspertų parengtose gairėse rekomenduojama suaugusiesiems kiekvieną savaitę judėti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo tempais arba 75–150 minučių didelio intensyvumo fizine veikla, kad būtų sumažinta ilgo sėdėjimo žala.
PSO rekomendacijos pabrėžia įvairias veiklas: vaikščiojimą ar važiavimą dviračiu, laipiojimą laiptais, namų ruošą, žaidimus su vaikais ar augintiniais, jogos ar šokių užsiėmimus, bei trumpus pasistovėjimo ar judėjimo intarpus darbo metu. Aiškiai teigiama – kiekvienas judesys svarbus, o nauda pradeda kauptis ir didėti net nuo mažų, palaipsniui didinamų aktyvumo dozių.
Ekspertų įžvalgos
Sporto medicinos ir visuomenės sveikatos ekspertas Emmanuel Stamatakis (Sidnėjaus universitetas) pabrėžia: „Kaip rodo šios gairės, bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas ir geriau nei visiškai jo vengti. Net trumpi judesio epizodai gali padėti apsaugoti sveikatą nuo žalingo neveiklumo poveikio.“
Pritaikymas skirtingoms žmonių grupėms ir praktiniai patarimai
Individualius patarimus sunku suteikti, nes kiekvieno žmogaus amžius, fizinis pasirengimas ir turimos sveikatos problemos yra skirtingi. Vis dėlto 30–40 minučių aktyvumo per dieną – tai tikslas, kuriam pritaria dauguma naujausių mokslinių tyrimų, ir jis yra pasiekiamas daugumai sveikų suaugusiųjų. Pradedantiems sportuoti rekomenduojama pradėti nuo trumpų aktyvumo intervalų, palaipsniui didinant trukmę ir intensyvumą iki siektino lygio.
Ateities perspektyvos ir tyrimai
Visuomenės sveikatos tyrimai toliau siekia tiksliau apibrėžti, kiek sėdėjimo yra per daug, ir kokio tipo bei apimties fizinis aktyvumas labiausiai tinka skirtingoms grupėms. Kaip pažymi dr. Stamatakis, „vis dar diskutuojama, kada sėdėjimo kiekis tampa ypač kenksmingas, tačiau mokslas šioje srityje sparčiai progresuoja ir tikėtina, kad aiškesnius atsakymus turėsime artimiausiais metais“.
Ateityje dėvimos stebėjimo technologijos ir didelio masto sveikatos duomenų analizės leis kurti dar tikslesnes ir personalizuotas fizinio aktyvumo rekomendacijas.
Išvados
Apibendrinant, vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad maždaug 30–40 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien gali ženkliai sumažinti ar kompensuoti padidintą sveikatos riziką, kurią sukelia nuolatinis sėdėjimas. Nors šiuolaikinis biurų ir namų darbas kelia visuomenės sveikatos iššūkių, realūs pokyčiai – daugiau tyčinio judėjimo ir kuo mažiau ilgo sėdėjimo – daugeliui žmonių yra lengvai įgyvendinami. Dabartinės PSO rekomendacijos, grindžiamos ir dėvimų stebėjimo įrenginių duomenimis, dar kartą parodo – kiekvienas judesio momentas svarbus, prisidedant prie sveikatos bei ilgaamžiškumo išsaugojimo besikeičiančiame, vis sėlesniame pasaulyje.
Komentarai