5 Minutės
Neandertaliečių išnykimo mįslė
Dešimtmečius mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė neandertaliečių, artimiausių žmogaus giminaičių, klestėjusių Europoje ir vakarų Azijoje, išnykimą. Nors archeologiniai ir genetiniai tyrimai labai išplėtė mūsų žinias, specialistų nuomonės dėl maždaug prieš 40 tūkstančių metų vykusio išnykimo išlieka skirtingos. Tradiciškai pabrėžiama konkurencija su Homo sapiens, klimato kaita ar kryžminimasis, tačiau nauji tyrimai siūlo netikėtą paaiškinimą – kosminės fizikos poveikį.
Naujas kosminis požiūris: Lašampo įvykis
Mičigano universiteto mokslininkas Agnit Mukhopadhyay, vadovaujantis naujam tyrimui, kuris publikuotas „Science Advances“, pateikia hipotezę, kad neandertaliečių išnykimą galėjo paveikti astrofiziniai veiksniai. Tyrimas koncentruojasi į Lašampo įvykį – trumpalaikį geomagnetinio lauko apsivertimą, įvykusį prieš maždaug 41 tūkstančius metų. Tuo metu Žemės magnetinis laukas pastebimai susilpnėjo, o planeta tapo mažiau apsaugota nuo kosminių spindulių ir ultravioletinių Saulės spindulių poveikio.
Mukhopadhyay teigimu, šis magnetinio lauko nestabilumo laikotarpis lėmė, kad planetos paviršių, kartu su neandertaliečiais, pasiekė neįprastai didelės kosminių ir saulės spindulių dozės. Tyrime naudojami modernūs 3D geografiniai modeliai, siekiant įvertinti Žemės magnetosferos apsaugą Lašampo laikotarpiu ir prognozuojama, kad išaugusi radiacija galėjo sukurti nepalankias aplinkos sąlygas, ypač neandertaliečiams.
Ar Homo sapiens išties nurungė neandertaliečius?
Mukhopadhyay taip pat kelia mintį, kad Homo sapiens kultūriniai ir technologiniai gebėjimai padėjo efektyviau apsaugoti save nuo UV ir kosminės spinduliuotės. Tai galėjo apimti prigludusių drabužių dėvėjimą, ochros naudojimą (natūrali medžiaga su galimomis UV filtruojančiomis savybėmis), reguliarų gyvenimą urvuose – laikoma, kad visa tai buvo rečiau būdinga neandertaliečiams.
Drabužių klausimas: įrodymai ir interpretacijos
Tyrimo prielaida – neandertaliečiai neturėjo gerai prigludusių drabužių, tad buvo labiau paveikiami žalingos spinduliuotės. Vis dėlto duomenų trūksta. Siuvimo adatos retai randamos neandertaliečių vietovėse ir dažniau siejamos su Homo sapiens ar denisoviečiais prieš daugiau nei 50 tūkstančių metų. Tačiau adatos nebuvimas nereiškia, kad neandertaliečiai vaikščiojo nuogi. Archeologiniai radiniai rodo, jog jie mokėjo apdoroti gyvūnų odas sudėtingais titnaginiais įrankiais, taigi galėjo pasigaminti funkcionalius, jei ne pritaikytus, drabužius.
Be to, genetiniai tyrimai, analizuojantys utėlių kilmę, leidžia manyti, kad drabužių nešiojimas pradėtas bent prieš 200 tūkstančių metų – gerokai anksčiau nei atsirado sudėtingesni siuvimo įgūdžiai. Ledynmečio Europoje išgyventi be kūno šilumą saugančių apdarų būtų buvę neįmanoma, tad, tikėtina, drabužius neandertaliečiai galėjo rišti, apvynioti ar tvirtinti kauliniais skliautais (ne adatomis).
Ar ochra buvo priešistorinė apsauga nuo saulės?
Tyrime taip pat akcentuojamas ochros – natūralios mineralinės medžiagos – naudojimas Homo sapiens gretose, kaip galimas barjeras prieš saulės spindulius. Eksperimentai patvirtina, kad ochra gali filtruoti kai kuriuos UV spindulius, tačiau šis pigmentas nebuvo būdingas vien šiuolaikiniams žmonėms. Archeologiniai radiniai rodo, kad ir neandertaliečiai Europoje bei Levanto regione ochrą naudojo daugiau kaip 100 tūkst. metų įvairiems tikslams: kūno puošybai, simbolikai, gydomiesiems ar kosmetikos poreikiams, galbūt net vabzdžių atbaidymui. Šiuo metu nėra patvirtinta, kad tik Homo sapiens būtų pasinaudoję apsauginėmis ochros savybėmis, ar kad ji nuolat buvo naudojama kaip „saulės kremas“.
Populiacijos dinamika ir technologinis proveržis
Populiacijos dydžio svarba
Nors aplinkos veiksniai turėjo įtakos neandertaliečių likimui, daug mokslininkų pabrėžia populiacijų dinamikos reikšmę. Genominiai tyrimai rodo, kad Homo sapiens plintant Eurazijoje, neandertaliečių populiacija buvo jau smarkiai sumažėjusi, suskaidyta į mažesnes grupes, tad jie buvo pažeidžiamesni asimiliacijai per kryžminimąsi ir kultūrinį susiliejimą.
Beje, šiandien gyvų žmonių DNR aiškiai rodo, kad neandertaliečių genai išliko visų neafrikiečių populiacijose. Tad jie nebuvo visiškai išnykę – jų genetinis paveldas išgyveno per kartų kartas, per kryžminimąsi ir genetinį susiliejimą.
Technologinės naujovės: lemiamas veiksnys
Kita gerai žinoma teorija – technologinis pranašumas. Homo sapiens laikomi pirmaisiais, išradusiais svaidomąją ginklų technologiją: iešmus ir vėliau lankus, leidusius medžioti iš atstumo ir plėsti veiklos teritoriją. Tuo tarpu neandertaliečiai daugiausiai naudojo artimo kontakto įrankius. Tokios naujovės padėjo Homo sapiens efektyviau ieškoti maisto, išgyventi krizinėmis aplinkos sąlygomis ir auginti judresnes, didesnes populiacijas.
Kosminės spinduliuotės hipotezės iššūkiai
Pagrįsti neandertaliečių išnykimą vien padidėjusiu kosminių spindulių ir ultravioletinės spinduliuotės poveikiu Lašampo įvykio metu – įdomi, tačiau nepakankamai pagrįsta idėja. Archeologiniai duomenys nepatvirtina staigaus ar katastrofiško populiacijos nykimo, susijusio su geomagnetinio lauko apsivertimu. Panašių išmirimų laikotarpiu nefiksuota ir tarp kitų žmogaus rūšių ar didžiųjų žinduolių.
Jeigu padidėję Saulės spinduliai būtų buvę mirtini, turėtume matyti ir ženklų Homo sapiens mirtingumo šuolį – ypač gyvenančių atvirose vietovėse, Afrikoje ar pietų Eurazijoje, be pažangių drabužių. Tačiau tokių duomenų nėra. Neandertaliečiai sugebėdavo išgyventi bei prisitaikyti ne vien prie klimato svyravimų, bet patyrė ir kitų geomagnetinių apsivertimų, pavyzdžiui, Bleiko įvykį prieš 120 tūkstančių metų.
Daugiasluoksnis požiūris – būtinybė
Norint išsamiai paaiškinti neandertaliečių išnykimą, būtina integruoti archeologijos, paleoantropologijos, genetikos ir net atmosferos fizikos duomenis – vienos priežasties paieškos nepakanka. Neandertaliečiai nebuvo nei evoliuciniai nevykėliai, nei pasyvios aukos. Per daugiau nei 300 tūkstančių metų jie demonstravo išradingumą, atsparumą ir sudėtingumą – nuo pažangios akmens įrankių technologijos iki simbolinio mąstymo, kas rodo kognityvinius gebėjimus artimus ankstyvajam Homo sapiens.
Kaip reziumavo Londono Gamtos istorijos muziejaus profesorius Chrisas Stringeris: „Neandertaliečiai – ištvermingi, prisitaikantys, kultūriškai sudėtingi žmonės. Jų išnykimą greičiausiai lėmė daugybė veiksnių, o ne viena katastrofa.“
Išvados
Hipotezė, kad geomagnetinio lauko apsivertimas ir kilusi kosminė spinduliuotė nulėmė neandertaliečių žūtį, suteikia šiai istorijai netikėtą kosminį atspalvį, tačiau šiuo metu nėra plačiau patvirtinta moksliniais duomenimis. Modernūs tyrimai pabrėžia daugiaveiksnį paveikslą: aplinkos spaudimą, demografinį silpnumą, technologinius ir kultūrinius skirtumus bei maišymąsi su Homo sapiens. Neandertaliečių istorija liudija atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, o tikroji jų išnykimo priežastis, tikėtina, buvo kompleksinių veiksnių visuma. Tai primena, kad mūsų žinios nuolat keičiasi su naujais archeologijos, genetikos ar net kosminės fizikos atradimais.
Komentarai