Klimato kaitos įtaka obstrukcinės miego apnėjos plitimui

Klimato kaita ir obstrukcinės miego apnėjos augimas

Kylant pasaulinėms temperatūroms, vis labiau ryškėja svarbi visuomenės sveikatos problema – obstrukcinės miego apnėjos (OMA) paplitimo didėjimas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad naktinės temperatūros augimas, susijęs su klimato kaita, iki šio amžiaus pabaigos gali padidinti OMA riziką net iki 45%. Tokia tendencija kelia grėsmę ne tik asmens sveikatai bei gerovei, bet ir visuomenės produktyvumui bei ekonominiam stabilumui.

Obstrukcinės miego apnėjos ir aplinkos veiksnių sąsajos

Obstrukcinė miego apnėja – dažnas miego sutrikimas, kuriuo pasaulyje serga apie vienas milijardas žmonių. Ši būklė pasireiškia kvėpavimo takų užsiblokavimu miego metu, dėl kurio kvėpavimas sustoja mažiausiai 10 sekundžių daug kartų per valandą. Daugelis sergančiųjų lieka nediagnozuoti, nors ši būklė sutrikdo kraujo deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą, blogina miego kokybę ir ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. Flinders universiteto (Australija) mokslininkų, vadovaujamų dr. Bastien Lechat, atliktas tyrimas atskleidė aiškų ryšį tarp kylančių naktinių temperatūrų ir OMA sunkumo. „Šis tyrimas pabrėžia, kad tokie aplinkos veiksniai kaip klimatas gali tiesiogiai paveikti žmonių sveikatą“, – pastebi dr. Lechat ir atkreipia dėmesį į didėjančių temperatūrų poveikį miego sutrikimams.

Tyrimo metodai: Didieji duomenys ir miego technologijos

Tyrėjų komanda analizavo anoniminiais duomenimis pagrįstą 116 620 žmonių iš 29 šalių miego informaciją, surinktą nuo 2020-ųjų sausio iki 2023-ųjų rugsėjo. Kiekvienas dalyvis naudojo po čiužiniu montuojamą miego jutiklį, fiksuojantį judesius ir kvėpavimą apie 500 naktų vienam žmogui. Siekiant įvertinti sąsajas su aplinkos veiksniais, šie miego duomenys buvo derinami su detaliais 24 valandų temperatūrų įrašais kiekvieno dalyvio mieste.

2023-ieji tyrime buvo reikšmingi – tai karščiausi metai istorijoje, kai pasaulinė vidutinė temperatūra pakilo 2,07 °C virš ikipramoninio lygmens. Tyrimo duomenimis, aukštesnė naktinė temperatūra 45% padidino OMA epizodų riziką bet kurią naktį.

Visuomenės sveikatos ir ekonominės pasekmės

Didėjantis miego sutrikimų, tokių kaip OMA, paplitimas turi rimtų padarinių. OMA siejama su medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip gliukozės reguliacijos problemos, pažinimo bei nuotaikos sutrikimais ir padidėjusia širdies bei kraujagyslių rizika – širdies nepakankamumu ir insultu. Lėtiniai ar nevaldomi atvejai žymiai padidina demencijos, neurologinių ligų, eismo nelaimių ir ankstyvos mirties riziką. Vien tik 2023 m. dėl klimato kaitos padidėjusio OMA sergamumo pasaulyje, studijuotose šalyse, netekta apie 800 000 sveiko gyvenimo metų – tai prilygsta Parkinsono ligos ar lėtinių inkstų ligų naštai.

Ekonominiai kaštai – milžiniški. Autorių skaičiavimu, dėl OMA kylančios prarastos darbo dienos (iš viso 105 milijonai) padaro beveik 98 mlrd. JAV dolerių žalos – dvigubai didesnę nei dabartinė šios ligos našta bendruomenėje.

Regioninė įvairovė ir socialinė nelygybė

Tyrimas atskleidė ženklius regioninius skirtumus. Europos šalys patyrė stipresnę priklausomybę tarp temperatūros augimo ir OMA paplitimo nei tokios šalys kaip Australija ar JAV, greičiausiai dėl skirtingo oro kondicionavimo naudojimo ir galimybės kontroliuoti patalpų mikroklimatą. Svarbu pažymėti, jog miego sekimo technologijų naudojimas dažnesnis aukštesnių pajamų regionuose, tad pasaulinė našta gali būti net nuvertinta, ypač mažesnių socialinių išteklių bendruomenėse, kurios turi ribotas galimybes reguliuoti temperatūrą ir gauti sveikatos priežiūrą.

Ateities perspektyvos: Kaip mažinti klimato nulemto sveikatos poveikio riziką?

Prognozuojama, kad jei nebus sėkmingai sumažinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, pasaulinė temperatūra iki 2100 m. gali pakilti dar 2,1–3,4 °C. Tyrimo autoriai perspėja, kad tokio scenarijaus atveju sveikatos ir ekonominis OMA poveikis dar labiau išaugtų ir ligos paplitimas pasaulyje galėtų padvigubėti.

Pasak dr. Lechat, „Šių sveikatos ir ekonominių padarinių mastas pabrėžia būtinybę skubiai spręsti tiek individualios miego sveikatos klausimus, tiek klimato kaitos iššūkius pasauliniu mastu.“

Išvada

Klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąveika tampa vis aiškesnė, nes didėjančios temperatūros kelia tiesioginę grėsmę miego kokybei ir žmonių gerovei pasauliniu mastu. Prognozuojamas 45% obstrukcinės miego apnėjos padidėjimas iki šimtmečio pabaigos išryškina būtinybę diegti integruotas aplinkosaugos politikos, miego medicinos pažangos ir visuomenės švietimo strategijas. Tik sprendžiant šią dvigubą krizę bus galima apsaugoti visuomenės sveikatą ir ekonominį produktyvumą klimato šiltėjimo sąlygomis.