Kiekvienais metais trilijonas žuvų patiria skausmą skerdimo metu: nauji moksliniai tyrimai atskleidžia tikrąsias akvakultūros pasekmes

Kiekvienais metais iš pasaulio vandenų išgaunama apie trilijoną žuvų, dauguma kurių yra skirtos žmonių maistui. Tokia žuvininkystės ir akvakultūros praktika išlaiko milijardus žmonių, tačiau nauji moksliniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria dideliam žuvų kančių mastui žuvų sugavimo ir skerdimo metu. Naujausias tyrimas, kurį atliko dr. Cynthia Schuck-Paim ir jos komanda iš Welfare Footprint Institute, pateikia pirmąjį kiekybinį skausmo, kurį žuvys patiria tradiciniais žuvų skerdimo būdais, įvertinimą.

Vaivorykštinių upėtakių atvejis

Vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), natūraliai paplitę šaltuose Ramiojo vandenyno intakuose, dabar tapo viena iš dažniausiai auginamų žuvų rūšių visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Komercinis šių žuvų skerdimas dažniausiai atliekamas iškeliant jas iš vandens ir paliekant užspringti ore arba ledo vandenyje. Nors šie metodai efektyvūs ir plačiai naudojami, jie kelia didelį susirūpinimą gyvūnų gerovės srityje, ką pabrėžia ir mokslininkai, ir gyvūnų teisių gynėjai.

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad vaivorykštiniai upėtakiai, likę be vandens arba ledo vandenyje, gali patirti nuo 2 iki 25 minučių ūmaus skausmo ir streso, o didžiausia vidutinė trukmė siekia 22 minutes. Tokį ilgalaikį kančios laikotarpį lemia fiziologiniai stresoriai – greitas žiaunų struktūros griūtis, anglies dioksido kaupimasis kraujyje, kuris sukelia sąmonės netekimą tik po reikšmingo diskomforto laikotarpio.

Mokslinės naujovės: Welfare Footprint Framework

Gyvūnų skausmo ir kančios matavimas ilgą laiką buvo sudėtinga užduotis. Tačiau Welfare Footprint Framework (WFF) sukūrimas leidžia sistemingai vertinti ir lyginti neigiamas būsenas, tokias kaip skausmas ar stresas žuvyse ir kituose gyvūnuose. Šis įrankis padeda mokslininkams, veterinarams, ūkininkams bei politikos formuotojams kiekybiškai nustatyti tiek skausmo stiprumą, tiek trukmę, o tai leidžia pagrįstai tobulinti gyvūnų gerovę žuvininkystėje ir kitose pramonės šakose.

Pasak dr. Schuck-Paim, visuomenės susirūpinimas gyvūnų gerove yra išaugęs, apie ką liudija nauji teisės aktai, etikos sertifikatai ir vis daugiau dėmesio iš vartotojų pusės. „Mūsų surinkti duomenys suteikia pirmą kiekybinę informaciją apie žuvų skausmą žudymo metu ir rodo, kokius pokyčius galima pasiekti taikant efektyvius apmarinimo metodus“, pažymi tyrimo autoriai.

Pagrindiniai rezultatai: skausmo trukmė ir stiprumas

Išanalizavusi plataus spektro mokslinę literatūrą, tarptautinė tyrėjų komanda aprašė nedelsiamas ir žalingas neurochemines reakcijas, kurios žuvyse pasireiškia vos po penkių sekundžių buvimo ore – tiesiogiai panašios į sunkų stresą ar baimę žmonėms. Tokie elgesio požymiai kaip staigus sukiojimas, intensyvus oro gaudymas bei blaškymasis liudija apie didžiulį diskomfortą.

Tyrimo duomenimis, jei skausmo trukmę priskirsime derliui, vidutinė vidutinio ir stipraus skausmo trukmė siekia apie 24 minutes kilogramui žuvies, kai kuriais atvejais viršijanti net valandą kilogramui. Skausmo mastą lemia rūšis, žuvies dydis ir skerdimo sąlygos.

Elektrinis apmarinimas: perspektyvi alternatyva?

Siekiant sumažinti žuvų kančias skerdimo metu, vis dažniau siūloma naudoti elektrinį apmarinimą. Šis būdas greitai sukelia sąmonės netekimą, tad kančios gali sumažėti iki minimumo – potencialiai pašalinant iki 20 valandų skausmingo laikotarpio už kiekvieną į šią technologiją investuotą dolerį. Vis dėlto dabartinė praktika rodo, kad ne visos žuvys iš karto netenka sąmonės, tad efektyvumo užtikrinimas išlieka iššūkiu.

Kaip pastebi tyrimų komanda, galutinį efektyvumą lemia viso proceso metu patiriamo streso valdymas. Tai rodo, kad būtina tobulinti ne tik skerdimo metodus, bet gerinti žuvų gerovę visoje tiekimo grandinėje.

Tvarios ir etiškos akvakultūros kryptis

Šis tyrimas pabrėžia, kad žuvininkystės pramonei skubiai reikalinga įdiegti humaniškesnius žuvų skerdimo būdus. Welfare Footprint Framework suteikia gamintojams, reguliuotojams ir gyvūnų gerovės šalininkams galimybę tiksliai nustatyti didžiausias problemas esamose sistemose ir prioritetizuoti intervencijas, duodančias didžiausią gerovės efektą. Skaidrus mokslinis vertinimas padeda formuoti politiką, informuoti vartotojus ir skatinti technologines inovacijas etiškesnės maisto gamybos link.

Be to, atskleisdami tikrąjį kančios mastą naudojant dažniausiai pasaulyje taikomą žuvų skerdimo metodą, tyrėjai kviečia plačiau diskutuoti apie mūsų atsakomybę gyvūnų gerovės užtikrinimui maisto sistemose.

Išvados

Kiekybinis žuvų patiriamo skausmo nustatymas komercinio žuvų skerdimo metu žymi reikšmingą proveržį gyvūnų gerovės srityje. Naudojant duomenimis pagrįstas sistemas, tokias kaip WFF, pramonė ir visuomenė gali kryptingai siekti etiškų, mokslu pagrįstų pokyčių akvakultūroje. Pripažindami ir spręsdami kančių problemą, kurią kasmet patiria milijardai žuvų, galime judėti link tvaresnės ir užjaučiančios praktikos, gerbiančios tiek žmonių, tiek gyvūnų gerovę.