3 Minutės
Tarptautinis mokslininkų tyrimas pateikė aiškių įrodymų apie taip vadinamą „vaiduoklio“ mantijos plūsmą, kylantį iš didžiųjų Žemės gelmių po rytiniu Omanu. Skirtingai nei įprasti mantijos plūsmų dariniai, dažnai sukeliantys įspūdingą vulkaninį aktyvumą paviršiuje, ši naujai nustatyta struktūra – Dani plūsma – yra beveik nepastebima kraštovaizdyje, tačiau gali reikšmingai keisti planetos sandarą iš vidaus.
Mokslo kontekstas: Mantijos plūsmų vaidmuo
Mantijos plūsmos – tai milžiniški, įkaitusios uolienos stulpai, kylantys nuo Žemės branduolio ir mantijos ribos, maždaug 2 900 kilometrų gylyje nuo paviršiaus. Paprastai tokios plūsmos Žemės paviršiuje sukuria „karštuosius taškus“, iš kurių formuojasi vulkaninės salų grandinės, pavyzdžiui, Havajuose ar Islandijoje. Mantijos plūsmos turi didelę reikšmę tektoninių plokščių judėjimui, kraštovaizdžio formavimuisi ir net Žemės magnetinio lauko dinamikai.
Terminas „vaiduoklio“ plūsma reiškia, kad giliuose Žemės sluoksniuose kylanti karšta masė paviršiuje nesukelia matomo vulkaninio aktyvumo. Tokių sunkiai aptinkamų plūsmų stebėjimas yra didelių mokslinių iššūkių, tačiau jų egzistavimas gali paaiškinti subtilius tektoninius procesus bei ilgalaikius geologinius pokyčius, kurie anksčiau liko nepaaiškinti.
Pagrindinės išvados: Dani vaiduoklio plūsma Omano gelmėse
Geofizikų ir žemės mokslų tyrėjų grupė, naudodama seisminius matavimus ir pažangius kompiuterinius modelius, ieškojo nematomų mantijos aktyvumo ženklų rytų Omane. Pastebėta, kad seisminės bangos šioje teritorijoje sklinda lėčiau nei tikėtasi – tai tipiškas ženklas, jog po pluta gali būti įkaistų ir suminkštėjusių uolienų. Tolimesnė analizė atskleidė du ryškius seisminius pokyčius maždaug 410 ir 660 kilometrų gylyje – šiose vietose vyksta reikšmingi mantijos struktūros perėjimai. Remiantis surinktais duomenimis, mokslininkai apskaičiavo, jog Dani plūsma yra 200–300 kilometrų pločio, o jos temperatūra net iki 300°C aukštesnė nei aplinkinės mantijos. Nepaisant didelio karščio, ši plūsma neaprėpia didelių plotų ir šiuo metu nesukelia aktyvių vulkanų Omane.
Galimas geologinis poveikis
Modeliavimas rodo, kad šis vaiduoklio mantijos plūsmas egzistuoja jau mažiausiai 40 milijonų metų ir galėjo paveikti Indijos plokštės tektoninę raidą. Manoma, kad jo kylantis spaudimas iki šiol gali nežymiai kilstelėti kai kurias Omano sritis, pabrėždamas ilgalaikį vaidmenį formuojant regiono reljefą.
Poveikis žemės mokslui
Šios vaiduoklio plūsmos atradimas išplečia žinias apie plokščių tektoniką, geodinaminius procesus ir Žemės šiluminę evoliuciją. Jei analogiškos „nematomos“ plūsmos bus nustatytos ir kitose vietose, gali tekti iš esmės peržiūrėti geologinius modelius, susijusius su žemynų dreifavimu, vulkaniniu aktyvumu ir šilumos tėkme Žemėje.
Atradimas taip pat leidžia manyti, kad iš Žemės giliojo branduolio ir mantijos ribos išsiskiria daugiau šilumos nei manyta anksčiau, tad šiluminės energijos pasiskirstymo modeliai turi būti koreguojami. Tyrėjų nuomone, šilumos srautas iš branduolio–mantijos ribos galėtų paskatinti naują požiūrį į šilumą generuojančių elementų pasiskirstymą apatinėje mantijoje bei branduolyje, o tai yra esminiai parametrai vertinant Žemės geologinės raidos eigą.
„Nors atskiri rezultatai gali atrodyti nepakankamai įtikinami, jų visuma leidžia suformuluoti nuoseklų ir patikimą paaiškinimą“, – teigia tyrėjai. – „Padidėjęs šilumos srautas iš branduolio ir mantijos ribos turi įtakos Žemės šiluminės evoliucijos modeliams ir gali lemtiporeikį tikslinti šilumą generuojančių elementų pasiskirstymą.“
Išvada
Galimas Dani vaiduoklio mantijos plūsmos Omano gelmėse atradimas reikšmingai praplečia mūsų supratimą apie Žemės vidaus sandarą ir nematomus procesus po paviršiumi. Toliau ieškant tokių paslėptų plūsmo struktūrų pasaulyje, šie tyrimai padės tobulinti žinias apie plokščių tektoniką, mantijos dinamiką ir esminius geologinius procesus, lemiančius mūsų planetos gyvybingumą.
Komentarai