4 Minutės
Esminis fizinio aktyvumo vaidmuo kontroliuojant kraujospūdį
Aktyvus gyvenimo būdas yra viena veiksmingiausių hipertenzijos – padidėjusio kraujospūdžio – prevencijos priemonių. Hipertenzija – tai lėtinė būklė, didinanti širdies ligų, insulto ir net demencijos riziką. Tačiau efektyvi kraujospūdžio kontrolė priklauso ne tik nuo fizinio aktyvumo intensyvumo, bet ir nuo to, kada ir kaip nuosekliai judame visą gyvenimą.
Išsamus tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 5 000 suaugusiųjų iš keturių didžiųjų JAV miestų, suteikė naujų įžvalgų apie tai, kaip amžius, socialinė aplinka ir rasė veikia fizinio aktyvumo naudą kraujospūdžio kontrolei. Ilgalaikis tyrimas, publikuotas žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, pabrėžia būtinybę peržiūrėti fizinio aktyvumo rekomendacijas, ypač jauniems suaugusiesiems, siekiantiems išvengti hipertenzijos vėliau.
Tyrimo dizainas: sveikata ir gyvensena per tris dešimtmečius
Šiame reikšmingame tyrime buvo stebima 5100 dalyvių nuo jaunystės iki 60 metų amžiaus. Periodiškai rinkti duomenys apie fizinį aktyvumą, kraujospūdį, rūkymą ir alkoholio vartojimą, naudojantis klinikiniais vertinimais bei apklausos anketomis. Kraujospūdis buvo matuojamas reguliariai per kiekvieną sveikatos patikrinimą, o mokslininkai išskyrė skirtumus tarp rasinių bei lyties grupių nustatant tendencijas ir nelygybes.
Pagrindinė tyrėja dr. Kirsten Bibbins-Domingo iš Kalifornijos universitetos San Franciske reziumavo: „Fizinis aktyvumas paauglystėje ir jaunystėje dažnai būna didelis, tačiau vėliau su metais sparčiai mažėja. Šis kritimas reikšmingai didina hipertenzijos riziką vėlesniame amžiuje.“
Pagrindinės išvados: kada ir kiek judėti svarbiausia
Fizinio aktyvumo mažėjimas didina riziką
Analizė parodė, kad tiek vyrų, tiek moterų – nepriklausomai nuo rasės – fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja tarp 18 ir 40 metų, būtent laikotarpiu, kai pradeda augti hipertenzijos rizika. Beveik pusė jaunesnių suaugusiųjų nesilaikė optimalių judėjimo rekomendacijų – šie asmenys vėliau dažniau buvo diagnozuoti kaip turintys padidėjusį kraujospūdį.
Dvigubos fizinio aktyvumo rekomendacijos efektyvumas
Viena iš reikšmingiausių tyrimo įžvalgų – asmenys, kurie jaunystėje sportavo bent penkias valandas per savaitę, dvigubai viršydami dabartines visuomenės sveikatos gaires, ženkliai sumažino hipertenzijos riziką, ypač jei aktyvumą išlaikė iki 60 metų. „Dviejų kartų didesnis fizinis aktyvumas nei rekomenduojama gali suteikti papildomą apsaugą nuo hipertenzijos“, – akcentavo dr. Jason Nagata, universitetinės tyrėjų komandos narys.
Aktyvumo išlaikymo iššūkiai keičiantis gyvenimo etapams
Nors reguliarus judėjimas jaunystėje yra labai svarbus, jį išlaikyti perėjant į brandžiąją amžių daugeliui tampa sudėtinga dėl darbo, mokslo ar šeimos įsipareigojimų. Dr. Nagata pabrėžė: „Baigus mokyklą, fizinio aktyvumo galimybės dažnai mažėja įsitraukus į mokslus, darbą ar prisiimant šeiminius įsipareigojimus. Mažėjantis laisvalaikio laikas apsunkina sveikų įpročių išlaikymą.“
Rasiniai ir socialiniai skirtumai: nevienodos hipertenzijos ir aktyvumo naštos
Tyrimas taip pat atskleidė ženklius fizinio aktyvumo ir kraujospūdžio skirtumus tarp rasinių grupių. Baltųjų dalyvių aktyvumas stabilizuodavosi sulaukus 40 metų, o juodaodžių vyrų ir moterų aktyvumas toliau mažėjo su amžiumi. Nuo 45 metų hipertenzija tarp juodaodžių moterų buvo dažnesnė nei tarp baltųjų vyrų, o iki 60 metų hipertenzijos paplitimas tarp juodaodžių siekė 80–90%, kai tarp baltųjų vyrų jis buvo kiek mažesnis nei 70%, o tarp baltųjų moterų – apie 50%.
Šie skirtumai glaudžiai susiję su socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis: gyvenamąja aplinka, švietimo, darbo bei šeimos reikalavimais, kurie gali riboti galimybes likti fiziškai aktyviems net po jaunystės sportavimo. Mokslininkai pažymėjo: „Socioekonominės kliūtys dažnai apsunkina nuolatinį fizinio aktyvumo išlaikymą juodaodžių suaugusiųjų tarpe.“
Mokslinis kontekstas: hipertenzija – globali sveikatos krizė
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių lėtinių ligų – ja serga kas ketvirtas vyras ir kas penkta moteris pasaulyje. Dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, ši būklė ilgą laiką nesukelia simptomų. Reguliarus fizinis aktyvumas – viena pagrindinių hipertenzijos prevencijos priemonių, sumažinanti ne tik kraujospūdį, bet ir širdies-kraujagyslių ligų riziką.
Rekomendacijos ir iššūkiai visuomenės sveikatai
Tyrimas rodo, kad esamas fizinio aktyvumo rekomendacijas reikėtų atnaujinti, ypač jaunesniems nei 40 metų suaugusiesiems. Švietimo kampanijos bei darbo aplinkos sveikatinimo programos turėtų skatinti vidutinio intensyvumo judėjimą net didėjant kasdieniams įsipareigojimams. Taip pat būtina mažinti socialines ir rasines nelygybes, užtikrinant fizinio aktyvumo prieinamumą visose bendruomenėse ir taip gerinant širdies sveikatą.
Išvada
Apibendrinant galima teigti: nuolatinis fizinis aktyvumas nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus yra esminis hipertenzijos prevencijai, ypač jei jis viršija minimalius reikalavimus. Tačiau socialinės ir rasinės nelygybės išlieka didelė kliūtis ilgametėms sveikoms judėjimo praktikoms. Todėl visuomenės sveikatos specialistai ir bendruomenės turi bendradarbiauti, siekdami skatinti aukštesnius ir vienodesnius fizinio aktyvumo standartus – taip pagerinsime širdies sveikatą ir gyvenimo kokybę visiems.
Komentarai