Ryšys tarp burnos mikrobiomos įvairovės ir depresijos: naujas požiūris į psichinę sveikatą

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė įdomią ir netikėtą sąsają: bakterijų įvairovė mūsų burnoje – vadinama burnos mikrobioma – gali turėti reikšmės depresijos ir nuotaikos sutrikimų atsiradimui. Šis atradimas atveria naują skyrių psichikos sveikatos tyrimuose ir gali paskatinti inovatyvių depresijos diagnostikos bei gydymo strategijų kūrimą.

Žmogaus mikrobioma: daugiau nei tik žarnyno sveikata

Milijonai mikroorganizmų gyvena žmogaus organizme ir ant jo, o ši visuma vadinama žmogaus mikrobioma. Nors dauguma mikrobų randama žarnyne, kur jie padeda virškinimui, daro įtaką atminčiai ir reguliuoja genų raišką, mokslininkai vis dažniau pastebi svarbų mikrobų vaidmenį ir kitose kūno srityse, pavyzdžiui, burnoje. Ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp mažesnės žarnyno mikrobiomos įvairovės ir padidėjusios depresijos rizikos. Tačiau svarbus Niujorko universiteto mokslininkų tyrimas pabrėžia, kad ši priklausomybė aktuali ir burnos mikrobiomai, kuri pagal dydį nusileidžia tik žarnyno mikrobiomai.

Pagrindinio tyrimo rezultatai: burnos bakterijų įtaka depresijai

Pasak tyrimo vadovės daktarės Bei Wu (kaip cituoja New Atlas), gilesnis burnos bakterijų ir depresijos tarpusavio ryšio supratimas yra itin svarbus siekiant išaiškinti biologinius nuotaikos sutrikimų mechanizmus, o taip pat padėti atrasti naujus biologinius žymenis bei tikslingus gydymo būdus.

Daktarės Wu komanda analizavo daugiau nei 15 000 JAV suaugusiųjų (18+ metų amžiaus) duomenis, gautus iš Nacionalinės sveikatos ir mitybos apžvalgos (NHANES), kurią administruoja Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Analizuodami apklausos atsakymų ir genetinio seką specialiai paimtų seilių mėginių duomenis, mokslininkai galėjo įvertinti burnos bakterijų įvairovės koreliaciją su pačių dalyvių įvardytais depresijos simptomais.

Pagrindiniai rezultatai ir įtaką darantys veiksniai

Mokslininkai nustatė, kad kaip ir žarnyno mikrobiomos atveju, asmenys, kurių burnos mikrobioma pasižymėjo mažesne įvairove, patyrė didesnę depresinių simptomų riziką. Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyvenimo būdo veiksniai – tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta burnos higiena bei, priešingai, profesionalus dantų valymas ar pažangesnė burnos priežiūra – reikšmingai veikia burnos bakterijų įvairovę. Šie rezultatai ne tik atskleidžia naujus nuotaikos sutrikimų rizikos veiksnius, bet ir nurodo galimas prevencijos kryptis: geresnę burnos higieną bei žalingų įpročių mažinimą.

Santykio sudėtingumas ar abipusė sąveika?

Nors nustatytas akivaizdus ryšys, tikroji burnos mikrobiomos ir depresijos sąveika lieka ne iki galo aiški. Daktarė Wu pažymi, kad kol kas negalima tvirtai pasakyti, ar depresija mažina mikrobinę įvairovę burnoje, ar mažas mikrobų kiekis didina depresijos tikimybę, o galbūt abi šios situacijos veikia viena kitą sudėtingu, abipusiu būdu. Ji pabrėžia: „Galbūt burnos mikrobioma daro įtaką depresijos simptomams per uždegiminius ar imuninės sistemos pokyčius. Priešingai, depresija gali lemti burnos bakterijų pokyčius pakeisdama mitybą, blogindama burnos higieną, įtakojant vartojamus vaistus ar didinant rūkymo ir alkoholio vartojimo dažnumą. Norint išsamiai suprasti priežastinius mechanizmus, būtini tolesni tyrimai.“

Nauji gydymo būdai ir ateities tyrimų kryptys

Greitai tobulėjančios mikrobiomų analizės technologijos teikia vilčių kurti inovatyvią depresijos, nuotaikos sutrikimų ir kitų su mikrobiniais disbalansais susijusių ligų terapiją. Daktarės Wu komanda išskiria, kad burnos mikrobiomos analizė gali būti naudinga ir kognityvinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga, ankstyvoji diagnostika ir prevencija. Gilėjant žinioms apie mikrobiomos ir smegenų sveikatos sąveiką, gali atsiverti naujos personalizuotos psichikos sveikatos priežiūros galimybės.

Išvados

Atsirandantis ryšys tarp burnos mikrobiomos įvairovės ir depresijos žymi reikšmingą posūkį mūsų supratime apie psichinę ir bendrąją sveikatą. Nors šis santykis dar tik pradedamas atskleisti, jis pabrėžia didžiulę žmogaus mikrobiomos įtaką gerovei. Nuoseklūs tarpdisciplininiai mikrobiomos tyrimai bus būtini, kad šios žinios virstų veiksmingomis psichikos ir bendrosios sveikatos gydymo priemonėmis visame pasaulyje.