3 Minutės
Neandertaliečių ir ankstyvųjų žmonių gyvenimo trukmės pažinimas
Šiuolaikiniai žmonės vis labiau peržengia biologinius ilgaamžiškumo ribas, o gyvenimo trukmė nuolat ilgėja dėl medicinos pažangos bei gerėjančios gyvenimo kokybės. Tačiau dar visai neseniai – evoliucijos mastu – mūsų protėviai, įskaitant neandertaliečius, gyveno žymiai trumpiau. Nepaisant to, kad neandertaliečiai išnyko prieš daugiau nei 40 000 metų, dalis jų DNR šiandien vis dar aptinkama šiuose žmonėse, kas rodo gilų genetinį ryšį. Šis išlikęs genetinis ryšys kelia įdomų mokslinį klausimą: kiek iš tiesų vidutiniškai gyveno neandertaliečiai?
DNR metilinimas: Senovės gyvenimo trukmės įvertinimas
Kadangi prieš dešimtis tūkstančių metų rašytinių šaltinių ar mirties liudijimų nebuvo, mokslininkai pasitelkė inovatyvius genetinius ir epigenetinius metodus siekiant atsakyti į šį klausimą. Pagrindinis proveržis buvo pasiektas 2019 m., kai Australijos Mokslinių tyrimų organizacijos CSIRO komanda analizavo išnykusių žmonių genomo duomenis, siekdama įvertinti jų vidutinę gyvenimo trukmę.
Tyrimo autorius dr. Benas Mayne paaiškino: „Turėdami prieigą prie rūšies genomo sekos, galime apskaičiuoti gyvenimo trukmę analizuodami tam tikrų pokyčių tipą – DNR metilinimą.“ DNR metilinimas – tai epigenetinis pakitimas, reiškiantis, jog genų raiška kinta be pačios DNR sekos pasikeitimo. Tokie pokyčiai dažnai susiję su CpG saitų regionais, o jų raštai ir tankis tam tikrose genominiose vietose koreliuoja su gyvenimo trukme tarp žinduolių rūšių.
Prognozuojantis ilgaamžiškumo laikrodis
Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai sukūrė vadinamąjį „prognozuojantį gyvenimo trukmės laikrodį“. Šis metodas leidžia, analizuojant metilinimo raštus visame genome, nustatyti maksimalią galimą rūšies gyvenimo trukmę. Taikant šį įrankį neandertaliečių DNR, nustatyta, kad vidutinė šios rūšies gyvenimo trukmė buvo apie 37,8 metų.
Denisoviečiai, šiuolaikiniai žmonės ir mūsų genetinės ribos
Tas pats prognozuojantis laikrodis davė panašius rezultatus ir denisoviečiams – kitiems išnykusiems mūsų giminaičiams. Nors gyvenimo trukmė, mažesnė nei 38 metai, atrodo trumpa lyginant su šiuolaikiniais standartais, genetinė informacija rodo, kad to pakako neandertaliečiams bei denisoviečiams subręsti, susilaukti palikuonių ir, denisoviečių atveju, turėti kontaktų su anatomičiai šiuolaikiniais žmonėmis. Įdomu, kad nagrinėjant senovės Homo sapiens genomą, nustatyta, jog ir jų maksimali genetinė gyvenimo trukmė buvo apie 38 metai – labai artima mūsų išnykusiems giminaičiams. Toks panašumas pabrėžia svarbią įžvalgą: genetika nulemia tik dalį gyvenimo trukmės.
Medicinos ir visuomenės vaidmuo ilgaamžiškume
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius du šimtmečius žmonių gyvenimo trukmė ypač pailgėjo dėl medicinos inovacijų, geresnės mitybos ir gyvenimo sąlygų. Dr. Mayne ir jo kolegos teigia, jog neandertaliečiai ir denisoviečiai greičiausiai gyveno tiek pat ilgai, kiek ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės priešistorėje. Tik atsiradus sveikatos apsaugai, viešajai higienai ir mokslo pažangai, žmonės pradėjo nuolat viršyti natūralias genetines ribas.
Šiandien žmonės gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau žmonijos istorijoje. Pavyzdžiui, JAV šimtamečių, tai yra žmonių, sulaukusių 100 metų ir daugiau, skaičius per artimiausius tris dešimtmečius turėtų padidėti keturis kartus. Ši tendencija liudija apie žmonijos sėkmę įveikiant tiek biologinius, tiek aplinkos iššūkius ilgaamžiškumui.
Išvados
Nagrinėdami senovinius genomus ir pasitelkdami epigenetikos laimėjimus, mokslininkai sugebėjo atkurti galimą neandertaliečių, denisoviečių bei ankstyvųjų žmonių gyvenimo trukmę. Nors mūsų genetinė „programa“ dar visai neseniai ribojo gyvenimą iki maždaug 40 metų, dėl medicinos ir visuomenės raidos šiandien gebame gyventi ženkliai ilgiau. Šie tyrimai ne tik pagilina mūsų supratimą apie žmogaus evoliuciją ir ilgaamžiškumą, bet ir parodo mokslo transformuojančią jėgą formuojant žmonijos sveikatos ir gyvenimo trukmės ateitį.
Komentarai