Mokslinis žvilgsnis: Kodėl žmonės ir jų šunys gali būti panašūs

Mokslas apie žmogaus ir šuns panašumus

Tiek šunų mylėtojai, tiek mokslininkai ne kartą pastebėjo, kad žmonės dažnai būna stebėtinai panašūs į savo augintinius. Tai pasireiškia ne tik išvaizda, bet ir temperamentu ar elgesiu. Kadaise buvęs juokingas pastebėjimas šiandien įgyja moksliškai pagrįstą pagrindą, nes tyrėjai vis labiau domisi žmogaus ir gyvūno ryšiu, ypač tarp žmonių ir jų artimų keturkojų draugų – šunų.

Tyrimų įžvalgos: ar žmonės ir jų šunys iš tiesų vienas kitą atspindi?

Per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta daug empirinių tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar šunų ir jų šeimininkų panašumas – realus ar tik įsivaizduojamas. Apibendrinus 15 skirtingų tyrimų rezultatus, paaiškėjo, jog tam tikri bruožai – ekstraversija, draugiškumas ar nerimas – dažnai panašūs tarp šuns ir jo šeimininko, ypač jei šuo šeimoje gyvena ilgą laiką.

Vizualūs ir elgesio panašumai

Įdomu, jog panašumai pastebimi ne tik elgesyje. Žmonės dažniau renkasi šunis, kurie primena jų pačių išvaizdos bruožus – ypač aiškiai tai matoma tarp grynaveislių šunų savininkų. Pavyzdžiui, moterys su ilgais plaukais dažniau renkasi ilgaausius šunis, o trumpaplaukės – trumpaūsius. Dar viena studija atskleidė, kad šeimininkai ir jų augintiniai dažnai turi panašias akių srities savybes, kas dar labiau sustiprina vizualų ryšį.

Kiti tyrimai pastebi sąsają tarp šeimininko ir šuns kūno masės indekso (KMI), rodydami, kad bendros gyvensenos ir įpročiai (pavyzdžiui, mityba ar fizinis aktyvumas) daro įtaką abiejų sveikatai ir kūno formoms.

Nuo savęs suvokimo – prie objektyvumo

Dažnai kritikuojama, kad tokie tyrimai remiasi pačių šeimininkų užpildytomis anketomis, kas gali atspindėti subjektyvų požiūrį. Norėdami tai išspręsti, mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose nepriklausomi dalyviai, kurie nepažinojo nei žmonių, nei šunų, turėjo surišti fotosesijų nuotraukas. Net ir tokiu būdu žmonės sugebėjo teisingai atpažinti daugumą šeimininko ir šuns porų, kas rodo, kad panašumas nėra vien savęs priskyrimas ar įsivaizdavimas.

Evoliucijos šaknys ir socialiniai mechanizmai

Kodėl šis reiškinys toks ryškus? Viena iš teorijų teigia, kad panašumo paieška turi evoliucinį pagrindą. Visais laikais žmonėms buvo lengviau išgyventi grupėse, kurios pasižymėjo panašumu – taip buvo užtikrinamas didesnis bendradarbiavimas ir nuspėjamumas. Todėl savo bendrakeleivius renkamės ne tik tarp kitų žmonių, bet ir gyvūnų – ypač šunų.

Grynaveislių šunų savininkus dažnai vilioja žinomos veislės savybės ir elgesys, kas leidžia pasirinkti augintinį pagal išvaizdą, gyvenimo būdą ar norimas temperamentines savybes. Per bendras patirtis, emocinį susikalibravimą ir abipusį adaptavimąsi, ilgainiui vystosi ir įvairūs asmenybių panašumai tarp šeimininko ir šuns – lygiai kaip artimuose žmonių santykiuose.

Panašumo suvokimas ir tarpusavio ryšys

Panašumų tarp žmogaus ir šuns suvokimas turi ir praktinę reikšmę – tai gali pagerinti tiek šuns savijautą, tiek šeimininko pasitenkinimą. Atpažinę savo bruožus šunyje, žmonės dažniau rodo empatiją ir kantrybę, ypač susidūrę su nepageidaujamu augintinio elgesiu (pvz., atkaklumas ar užsispyrimas, panašus į paties šeimininko).

Vis dėlto pernelyg akcentuojant panašumą kyla pavojus nepripažinti tikrosios augintinio prigimties ir poreikių, o jį pernelyg „sužmoginant“ (antropomorfizacija).

Kai skirtumai stiprina ryšį

Nors populiaru manyti, kad stipriausias ryšys susiformuoja tarp panašių žmonių ir šunų, daugybė sėkmingų draugysčių gimsta tarp iš esmės skirtingų porų. Daugeliui žmonių didelis aktyvus šuo padeda atsiverti, tapti daugiau bendraujančiu ar aktyvesniu gamtoje. Gyvenimo kartu patirtys stiprina ryšį ir abipusį emocinį palaikymą, kuris dažnai pranoksta paviršutinius panašumus.

Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikei draugystei svarbesnis bendras suderinamumas – gebėjimas prisitaikyti, kantrybė, abipusis prieraišumas – nei vien fizinis ar elgesio panašumas. O panašumo jausmas dažnai kyla natūraliai, laikui bėgant ir bendrai evoliucionuojant santykiui.

Ateities perspektyvos: žmogaus ir gyvūno ryšio pažinimas

Gilėjant žmogaus ir šuns ryšio tyrimams, atrandame ne tik daugiau apie savo pačių psichologiją, bet ir kaip pagerinti gyvūnų gerovę. Svarbus sąmoningas požiūris gali padėti atsakingai pasirinkti augintinį, taikyti tinkamus dresūros metodus bei skatinti tiek šuns psichinę, tiek fizinę sveikatą. Suprasdami panašumo ir suderinamumo reikšmę, atversime kelią gilesniems, empatiškiems ir harmoningiems žmogaus ir gyvūno santykiams ateityje.

Išvados

Panašumas tarp šuns ir jo šeimininko – ar tai būtų išvaizda, charakteris ar gyvenimo būdas – susiformuoja dėl įvairių veiksnių: evoliucinio poreikio, elgesio prisitaikymo bei sąmoningo/universalaus pasirinkimo. Tyrimai patvirtina: žmogaus ir šuns ryšiui svarbu ne tik išoriniai panašumai, bet ir abipusė empatija, gebėjimas palaikyti viens kitą ir prisitaikyti prie bendro gyvenimo iššūkių. Galutiniame rezultate – stipriausias ryšys tarp žmogaus ir šuns kyla ne iš panašumo, bet iš supratimo, atvirumo ir gebėjimo priimti tiek skirtumus, tiek panašumus.