Celiakijos ir glitimo netoleravimo skirtumai: kuo svarbi tiksli diagnozė? | Jaunt.lt – Mokslas, Sveikata, Visata ir Atradimai kasdien
Celiakijos ir glitimo netoleravimo skirtumai: kuo svarbi tiksli diagnozė?

Celiakijos ir glitimo netoleravimo skirtumai: kuo svarbi tiksli diagnozė?

2025-06-09
0 Komentarai Milda Petraitė

4 Minutės

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, tarp jų ir beveik 10% australų, renkasi laikytis glitimo neturinčios dietos. Ši mityba apima tokių produktų kaip duonos, makaronų ir lakštinių patiekalų, kuriuose yra glitimo, atsisakymą. Glitimas – baltymas, natūraliai randamas kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Kai kurie žmonės atsisako glitimo dėl bendros sveikatos ar gyvenimo būdo priežasčių, tačiau kiti tai daro dėl sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, pastebi blogą savijautą suvartojus glitimo turinčių produktų. Svarbiausias klausimas: kuo skiriasi glitimo netoleravimas nuo celiakijos ir kodėl svarbu tiksliai nustatyti diagnozę?

Celiakija: autoimuninė liga su rimtomis pasekmėmis

Celiakija yra lėtinė autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja savo paties plonąją žarną, reaguodama į glitimą. Šis imuninės sistemos atsakas sukelia uždegimą ir pažeidžia žarnų gaurelius – mažas išaugas, atsakingas už maistinių medžiagų įsiurbimą. Dėl to žmonės, sergantys celiakija, gali patirti įvairių virškinimo sutrikimų: viduriavimą, pilvo pūtimą, skausmus, pykinimą bei padidėjusį dujų kiekį. Taip pat galima stebėti nevirškinimo pobūdžio simptomus – nuolatinį nuovargį, sąnarių skausmus, galvos skausmus, „smegenų rūką“, herpetinį dermatitą (stipriai niežtintį bėrimą) ar net neurologinius sutrikimus. Negydant celiakijos, nuolatinis žarnos pažeidimas gali lemti mitybos nepakankamumą, osteoporozę (kaulų tankio sumažėjimą) ir yra siejamas su tokiomis problemomis kaip epilepsija ar demencija. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad celiakija diagnozuojama maždaug 1 iš 70 australų, tačiau daug atvejų lieka nediagnozuoti – oficialiai patvirtinama tik apie 20% atvejų.

Celiakijos diagnostika

Norint pradėti glitimo neturinčią dietą, būtina tiksliai nustatyti diagnozę. Gydytojai dažniausiai atlieka kraujo tyrimus, kurie nustato specifinius antikūnus, susidarančius esant glitimui. Jei tyrimų rezultatai patvirtina celiakiją, atliekama plonosios žarnos biopsija – endoskopijos metu ištiriama, ar būdinga gaurelių pažaida. Tam tikrais atvejais taikoma kapsulinė endoskopija – pacientas nuryja mažą vaizdo kamerą, kuri leidžia įvertinti žarnos būklę neskausmingai. Svarbu žinoti, kad prieš tyrimus pacientas turi ir toliau vartoti glitimo turinčius produktus, nes anksčiau pradėta dieta gali iškreipti rezultatus.

Glitimo netoleravimas (neceliakinis glitimo jautrumas): atskiras sutrikimas

Glitimo netoleravimas, dar vadinamas neceliakiniu glitimo jautrumu, pasireiškia žmonėms, kurie jaučia panašius simptomus kaip sergant celiakija, bet jų organizme nevyksta autoimuninis procesas ir nelieka ilgalaikės žarnos pažaidos. Dažniausiai pasitaiko pilvo diskomfortas, galvos skausmai, nuovargis ir nuotaikų svyravimai. Manoma, kad glitimo netoleravimą patiria apie 1% australų, tačiau tik maždaug 12% jų gauna oficialią gydytojo diagnozę.

Diagnozės nustatymo eiga

Glitimo netoleravimas diagnozuojamas pašalinimo būdu. Pirmiausia gydytojai atmeta celiakiją ir kviečių alergiją. Jeigu šie sutrikimai nepasitvirtina, dažnai rekomenduojamas mediciniškai prižiūrimas laikinas glitimo atsisakymas, siekiant įvertinti, ar pagerėja simptomai. Tiksli diagnostika apima dvigubai aklą placebu kontroliuojamą glitimo iššūkio tyrimą – tai sudėtingas ir retais atvejais taikomas metodas, kai keletą savaičių lyginamas glitimo ir placebų poveikis savijautai. Kadangi tokie tyrimai mažai prieinami, daug žmonių patys atsisako glitimo be oficialios diagnozės.

Jautrumo lygis ir rizikos: celiakija prieš glitimo netoleravimą

Skirtumas tarp celiakijos ir glitimo netoleravimo yra labai svarbus. Sergant celiakija, jautrumas itin didelis – net ir labai maži glitimo kiekiai (apie 50 mg per dieną, t. y. 1/100 viso griežinėlio duonos) gali sukelti rimtą žarnos uždegimą. Tokiu atveju būtina visą gyvenimą griežtai vengti glitimo, ypač saugantis kryžminės taršos (naudoti atskirus virtuvės įrankius). Tuo tarpu glitimo netoleruojantys žmonės nuo nedidelių glitimo kiekių gali trumpam pajusti diskomfortą, bet ilgalaikės žalos žarnynui ar mitybos nepakankamumo jiems nekyla. Vis dėlto jautrumo ribos kiekvienam žmogui gali būti skirtingos.

Ar verta atsisakyti glitimo, jei nėra simptomų?

Žmonėms, neturintiems celiakijos ar glitimo netoleravimo, glitimo atsisakymas gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Grūdai su glitimu yra puikus skaidulų, B grupės vitaminų, folio rūgšties bei geležies šaltinis. Juos pašalinus be medicininės priežasties, didėja svarbių maistinių medžiagų trūkumo rizika ir sugriaunama subalansuota mityba. Be to, pramoniniai glitimo neturintys produktai dažnai kainuoja brangiau ir juose būna daugiau cukraus, druskos ar riebalų skonio bei tekstūros pagerinimui. Todėl bet kokius mitybos pokyčius reikia aptarti su kvalifikuotais sveikatos priežiūros specialistais, pavyzdžiui, registruotais dietologais, kad būtų užtikrintas visavertis maitinimasis.

Simptomų atpažinimas ir konsultacijos svarba

Žmonės, jaučiantys tokius simptomus kaip pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimasis (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas), pilvo skausmas, nuovargis, galvos bei sąnarių skausmai, turėtų kreiptis į gydytoją prieš savarankiškai atsisakydami glitimo. Savidiagnostika ir dietos keitimas be medicininio įvertinimo gali apsunkinti vėlesnius tyrimus ir užmaskuoti tikras sveikatos problemas ar sukelti maisto medžiagų trūkumą. Norint tiksliai įvertinti sveikatą ir gauti tinkamų rekomendacijų, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, gastroenterologu ar registruotu dietologu. Daugelis nacionalinių organizacijų, pvz., Dietitians Australia, siūlo patikimų specialistų paieškos sistemas.

Išvados

Atskirti celiakiją nuo glitimo netoleravimo yra būtina norint tinkamai prižiūrėti sveikatą ir pasirinkti tinkamą mitybą. Nepaisant to, kad abiem atvejais pasireiškia panašūs simptomai, tik celiakija sukelia sunkų autoimuninį žarnos pažeidimą ir reikalauja visą gyvenimą griežtai vengti glitimo. Glitimo netoleravimas, nors ir nemalonus, nesukelia nuolatinės žalos žarnynui. Svarbu, kad nesant simptomų ar rizikos veiksnių nederėtų be reikalo riboti dietos – tai gali būti žalinga. Moksliniai tyrimai apie glitimo poveikį vis dar tęsiami, todėl būtina vadovautis tik ekspertų rekomendacijomis ir pagrįsta informacija. Augant visuomenės susidomėjimui žarnyno sveikata, itin svarbu atskirti mitybos tendencijas nuo moksliškai pagrįstų faktų tinkamai rūpinantis savo gerove.

„Esu Milda, mokslo entuziastė, kuri mėgsta nagrinėti sudėtingas temas paprasta kalba. Mano tikslas – padėti suprasti pasaulį iš mokslo pusės.“

Komentarai

Palikite komentarą