Atradimas Ispanijos Bronzos amžiaus lobiuose: meteoritinė geležis iš už Žemės ribų

Atradimas: ne Žemės kilmės metalas Ispanijos Bronzos amžiaus lobyje

Archeologai nustatė įtikinamų įrodymų, kad du senoviniai artefaktai iš garsiojo Villenos lobio Ispanijoje buvo pagaminti iš meteoritinės geležies, o ne žemiškos kilmės metalo. Šis atradimas atskleidžia aukštas technologines Bronzos amžiaus Iberijos pusiasalio visuomenių galimybes ir liudija apie išskirtinę sąveiką su kosmose kilusiais metalais daugiau nei prieš 3 000 metų.

Villenos lobis, rastas 1963 metais šalia Alikantės, laikomas vienu svarbiausių Europos Bronzos amžiaus radinių – jis susideda iš 66 įspūdingų objektų, daugiausia aukso. Pastaruoju metu dėmesys buvo sutelktas į, regis, kuklų apyrankę ir korozijos paveiktą tuščiavidurį pusrutulį, abu išsiskiriančius geležies spalva. Šie daiktai sukėlė naujų klausimų apie senovinių metalurgų meistriškumą ir jų žinias apie dangaus kūnus.

Mokslinis kontekstas: meteoritinės geležies naudojimas ankstyvuoju laikotarpiu

Pereinamoji fazė iš Bronzos į Geležies amžių Iberijos pusiasalyje yra gerai dokumentuota – masinis geležies lydymas prasidėjo tik apie 850 m. pr. Kr. Tačiau Villenos lobyje esantys aukso dirbiniai patikimai datuojami 1500–1200 m. pr. Kr., tai yra šimtmečiais anksčiau nei prasidėjo Geležies amžius. Šis neatitikimas paskatino tyrėjus gilintis į šių retų geležies artefaktų kilmę ir gamybos būdus.

Panašiai kaip ir kitose regionuose, pavyzdžiui, senovės Egipte, kur buvo pagamintas faraono Tutanchamono meteoritinės geležies durklas, prieš Geležies amžių kartais buvo kuriami daiktai iš meteoritų. Tokie objektai, ypatingi dėl dangiškos kilmės ir unikalių savybių, dažnai tapdavo statuso arba galios simboliais.

Villenos lobio geležinių artefaktų analizė

Tyrėjų komanda, vadovaujama Salvador Rovira-Llorens, buvusio Ispanijos nacionalinio archeologijos muziejaus konservavimo vadovo, atliko išsamią apyrankės ir pusrutulio kilmės analizę. Gavus leidimą iš Villenos savivaldybės archeologijos muziejaus, kuriame saugomas lobis, buvo taikoma neardomoji medžiagų analizė – įskaitant masių spektrometriją – siekiant nustatyti tikslų dirbinių elementinį sudėtį.

Meteoritinę geležį galima atpažinti pagal didelį nikelio kiekį, kuris ryškiai skiriasi nuo jame esančio kiekio žemės geologinėje geležyje. Abu objektai parodė padidėjusias nikelio koncentracijas, o tai stipriai leidžia teigti apie jų meteoritinę kilmę, nepaisant stiprios korozijos.

„Turimi duomenys rodo, kad Villenos lobio pusrutulis ir apyrankė šiuo metu yra pirmieji meteoritinės geležies dirbiniai, rasti Pirėnų pusiasalyje“, – rašoma mokslininkų naujausiame tyrime. Šis rezultatas atitinka Vėlyvojo Bronzos amžiaus laikotarpį ir sustiprina žinias apie šių išskirtinių artefaktų sukūrimo laiką.

Senovės technologijų ir kultūrinių mainų įžvalgos

Šie atradimai pabrėžia, kad brangakmenių ir metalo darbų menas vėlyvame Bronzos amžiuje Iberijoje buvo pažangus. Juvelyrai ir amatininkai sugebėjo atpažinti, išgauti ir panaudoti meteorituose rastą geležį dar prieš paplitus įprastai geležies lydymo technologijai. Tai parodo stebėtinai aukštą stebėjimo ir eksperimentavimo lygį bei išskirtinį susidomėjimą dangaus kūnų atneštu metalu.

Be to, meteoritinės kilmės objektų įtrauktis į išskirtinius lobius, tokius kaip Villenos lobis, rodo jų ritualinę ar simbolinę reikšmę – ši tendencija stebima ir kitose senovės civilizacijose, pvz., Viduržemio jūros ar Artimųjų Rytų regionuose.

Ateities tyrimai ir analitinės galimybės

Nors rezultatai įtikinami, mokslininkai pažymi, kad korozija riboja galutines išvadas apie šiuos artefaktus. Tačiau sparčiai tobulėjant neinvazines spektrometrijos ir mikroanalizės metodams tikimasi ateityje gauti tikslesnių duomenų apie gamybos būdus, meteoritinės geležies kilmę ir Vėlyvojo Bronzos amžiaus kultūrinius tinklus.

Atradimai meta iššūkį tradicinėms technologinių inovacijų chronologijoms bei parodo, kad senovės europiečiai aktyviai tyrinėjo kosminius reiškinius. Tyrimas taip pat pabrėžia, kokią reikšmę turi muziejinių kolekcijų peržiūra naudojant pažangius mokslo metodus.

Išvada

Faktas, kad du Villenos lobio objektai buvo pagaminti iš meteoritinės geležies, iš esmės keičia mūsų supratimą apie senovinę Iberijos metalurgiją ir ryšius su kosmoso medžiagomis. Tai rodo, kad vėlyvojo Bronzos amžiaus civilizacijos Europoje pasižymėjo techniniu išmanymu ir kultūriniu smalsumu, vertindamos dangaus kilmės metalus. Tobulėjant analitiniams metodams, tikimasi atrasti dar daugiau reikšmingų žinių apie ankstyvosios žmonijos išradingumą ir sąsajas su kosmosu iš senovės lobių visame pasaulyje.