3 Minutės
Rozmarino mokslas: daugiau nei kulinarinis prieskonis
Rozmarinas (Rosmarinus officinalis) – kvapnus augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, šimtmečius užėmė svarbią vietą tiek vietinėse, tiek pasaulinėse kulinarijos tradicijose. Pastarieji moksliniai tyrimai išryškino naujas šio žolelio savybes: manoma, kad rozmarinas gali palaikyti smegenų sveikatą, gerinti pažintines funkcijas bei padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma pasaulyje.
Istorinės įžvalgos ir šiuolaikiniai atradimai
Tūkstantmečius rozmarinas siejamas su atminties pagerinimu ir proto aiškumu. Antikinės Graikijos ir Romos tekstuose minima, kad studentai ir mokslininkai naudodavo rozmariną, norėdami sustiprinti susikaupimą ir geriau prisiminti informaciją. Dabartiniai moksliniai tyrimai patvirtina šiuos papročius – pavyzdžiui, pastebėta, kad vien rozmarino kvapo įkvėpimas gali pagerinti atminties rezultatus. Tai leidžia daryti išvadą apie realų neurologinį poveikį smegenims.
Rozmarino įtaka smegenų veiklai
Keli specifiniai junginiai, randami rozmarine, prisideda prie jo neuroprotekcinių savybių. Vienas svarbiausių – 1,8-cineolis – veikia neurotransmiterius smegenyse ir lėtina acetilcholino skaidymą – tai medžiaga, svarbi mokymuisi ir atminties išlaikymui. Tokiu būdu rozmarinas gali padėti ilgiau išsaugoti pažintines galimybes senstant.
Taip pat ši žolė pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu, kurie apsaugo smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso – vienos pagrindinių kognityvinio nuosmukio priežasčių. Rozmarino fitocheminės medžiagos, tokios kaip karnozino rūgštis, veikia ir kaip antioksidantai, ir kaip priešuždegiminiai agentai, apsaugodami nervinius kelius nuo su neurodegeneracinėmis ligomis susijusios žalos.
Naujausi pasiekimai: diAcCA ir Alzheimerio ligos tyrimai
Reikšminga pažanga pasiekta 2025 metais, kai buvo sukurta stabilesnė karnozinės rūgšties forma, pavadinta diAcCA. Atliekant preliminarius tyrimus pastebėta, kad diAcCA pagerina atmintį gyvūnų modeliuose, didina sinapsių (neuronų sujungimų) tankį bei mažina beta amiloido ir tau baltymų, būdingų Alzheimerio ligai, kaupimąsi smegenyse.
diAcCA išsiskiria tuo, kad suaktyvėja būtent uždegimo paveiktose smegenų srityse, todėl gali sumažėti šalutinio poveikio rizika, dažnai pasitaikanti kitų gydymo būdų metu. Eksperimentai su pelėmis kol kas nerodo toksinio poveikio ir atskleidžia žymų pažinimo pagerėjimą, tad ateityje tikimasi klinikinių tyrimų su žmonėmis. Be to, manoma, kad diAcCA priešuždegiminis poveikis gali būti naudingas ir kitų uždegiminių ligų, tokių kaip Parkinsono liga, 2 tipo diabetas ar kai kurie širdies bei kraujagyslių sutrikimai, atvejais.
Išplečiant rozmarino naudą sveikatai
Vis daugiau dėmesio skiriama rozmarino poveikiui pažinimo funkcijoms, tačiau jo nauda neapsiriboja tik smegenimis. Tradiciškai žolynas vartotas virškinimui gerinti, pilvo pūtimui mažinti, esant uždegiminiams procesams. Rozmarino rūgštis ir ursolinė rūgštis žinomos dėl plataus spektro priešuždegiminių savybių.
Rozmarinas taip pat pasižymi antimikrobiniu efektu. Tyrimai rodo, kad rozmarino aliejus gali slopinti įvairių bakterijų ir grybų augimą: tai svarbu tiek maisto produktų išsaugojimui, tiek galimam farmaceutiniam panaudojimui ateityje. Dermatologijoje rozmarino ekstraktai naudojami mažinant odos uždegimą, lengvinant aknės ar egzemos simptomus ir apsaugant odą nuo ultravioletinių (UV) spindulių žalos, taip užtikrinant antioksidacinį, senėjimą lėtinantį poveikį.
Vartojimas, saugumas ir atsargumo priemonės
Vidutinis rozmarino kiekis maiste – kaip prieskonis, žolelių arbatoje ar aromaterapijos eterinis aliejus – daugeliui žmonių yra saugus. Tačiau didelės dozės ar koncentruoti ekstraktai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimus ar, retai, traukulius, ypač epilepsija sergantiems asmenims. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti didelių rozmarino papildų dozių dėl teorinės gimdos susitraukimų rizikos. Rozmarinas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais vaistais, todėl prieš vartojant didesnius kiekius būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Išvados
Rozmarinas – daugiau nei populiari virtuvės žolelė. Jo sveikatai naudingi savybės grindžiamos tiek senosiomis žiniomis, tiek naujausiais moksliniais duomenimis. Tęsiant inovatyvių junginių, tokių kaip diAcCA, tyrimus, rozmarinas gali tapti svarbia dalimi gydant Alzheimerio ligą ir kitas uždegiminias lėtines ligas. Kolkas, pasimėgavimas šiuo prieskoniu kasdieniame maiste ar kvapniomis arbatomis gali suteikti subtilios, tačiau reikšmingos naudos tiek smegenims, tiek bendrai sveikatai – o mokslas toliau atskleidžia ypatingas rozmarino savybes.
Komentarai