Netikėtas ryšys: burnos bakterijos ir Alzheimerio liga

Netikėtas ryšys: burnos bakterijos ir Alzheimerio liga

Paskutiniai neurologijos ir mikrobiologijos tyrimai pasiūlė netikėtą hipotezę apie Alzheimerio ligą: ši neurodegeneracinė liga gali kilti ne tik dėl senstančių neuronų ar genetinių veiksnių, bet ir dėl infekcinių procesų – būtent bakterijų, esančių mūsų burnoje. Ši nauja teorija, paremta keletu mokslinių studijų, pradeda keisti tradicinį požiūrį į vieną dažniausiai pasitaikančių demencijos formų pasaulyje.

Mokslinis pagrindas: Alzheimerio liga ir nežinomos jos priežastys

Alzheimerio liga – dažniausia demencijos rūšis – jau seniai siejama su amiloido beta (Aβ) sankaupomis ir tau baltymų raizginiais smegenyse. Nors amžius ir genetika išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais, tikrosios šių destrukcinių procesų užuomazgos iki šiol nėra iki galo aiškios. Dabar vis daugiau įrodymų leidžia manyti, jog infekcijos taip pat gali prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi, kas skatina ieškoti dar neatrastų šios ligos priežasčių.

2019 m. proveržis: dantenų ligos sąsaja su Alzheimeriu

Reikšmingame 2019 m. tyrime, profesoriaus Jano Potempos, mikrobiologo iš Luisvilio universiteto, vadovaujama mokslininkų grupė aptiko pagrindinę lėtinio periodontito (arba dantenų ligos) sukėlėją – bakteriją Porphyromonas gingivalis – Alzheimerio liga sirgusių žmonių smegenų audiniuose. Šis atradimas sustiprino teoriją, kad infekciniai veiksniai gali lemti Alzheimerio ligos pradžią ir progresavimą.

Iki tol buvo pastebėta sąsajų tarp prastos burnos higienos ir demencijos, tačiau Pozempos komanda priėjo dar toliau. Jie užkrėtė sveikus peles P. gingivalis bakterija ir nustatė, jog šios bakterijos ne tik pateko į pelių smegenis, bet ir sukėlė padidintą amiloido beta baltymų susidarymą — pagrindinį Alzheimerio patologijos žymenį.

Cortexyme vaidmuo ir gingipainų atradimas

Šį novatorišką tyrimą atliko bendradarbiaudami su biotechnologijų įmone Cortexyme, kurios vienas įkūrėjų – dr. Stephenas Dominy. Tyrėjai aptiko, jog P. gingivalis išskiria toksiškus fermentus – gingipainus – smegenyse. Šie fermentai buvo aptikti tiek pas Alzheimerio liga sirgusius pacientus, tiek pas tuos, kurių smegenyse jau buvo Alzheimerio būdingi pokyčiai, net jei jiems dar nebuvo nustatyta demencija. Tai rodo, kad P. gingivalis infekcija gali prasidėti dar nepasireiškus kognityviniams sutrikimams.

Kaip pažymėjo autoriai: „Mūsų nustatyti gingipainų antigenai Alzheimerio patologiją turinčių asmenų smegenyse, net nesergančių klinikine demencija, leidžia manyti, jog P. gingivalis infekcija nėra tiesiog prastos burnos higienos pasekmė dėl esamos demencijos, o galimas Alzheimerio ligą iššaukiantis veiksnys.“

Terapinės perspektyvos ir būsimų tyrimų kryptys

Be šių reikšmingų atradimų, mokslininkai išbandė vaistą COR388, skirtą gingipainų veikimui slopinti. Pelėms gydymas COR388 sumažino P. gingivalis koncentraciją smegenyse, sumažino amiloido beta gamybą ir palengvino uždegiminius procesus nerviniuose audiniuose. Nors šios tyrimo išvados kol kas apsiriboja gyvūnų modeliais, jos leidžia tikėtis, kad ateityje gali būti sukurti nauji neurologinių ligų gydymo metodai, nukreipti prieš bakterines Alzheimerio ligos mechanizmus.

Alzheimerio tyrimų bendruomenė žvelgia į šiuos atradimus atsargiai optimistiškai. Dr. Davidas Reynoldsas, „Alzheimer’s Research“ vyriausiasis mokslinis vadovas, komentavo: „Nors bakterijų toksinius baltymus slopinantys vaistai kol kas veiksmingi tik pelėms, tačiau per pastaruosius 15 metų neatsiradus naujų demencijos gydymo būdų, būtina bandyti kuo daugiau skirtingų metodų, įskaitant ir šį.“

Ateities perspektyvos: prevencija ir ankstyvas nustatymas

Šie atradimai pabrėžia, koks svarbus yra burnos sveikatos palaikymas – ne tik dantims ir dantenoms, bet potencialiai ir viso gyvenimo smegenų sveikatai. Jei bus patvirtintas priežastinis ryšys tarp P. gingivalis ir Alzheimerio ligos, reguliarus dantų valymas ir ankstyvas dantenų ligų gydymas gali būti esminis veiksnys, mažinantis demencijos riziką.

Visgi ekspertai įspėja, jog bakterijų žymenų radimas smegenyse yra labai informatyvus, tačiau dar neįrodo aiškios priežasties ir pasekmės sąsajos. Taip pat nėra aišku, ar dantenų ligų prevencija ar gydymas gali sustabdyti arba pakeisti Alzheimerio ligos eigą žmonėms.

Toliau vykstant klinikiniams tyrimams ir ieškant naujų įžvalgų apie ryšį tarp burnos mikrobiomos ir smegenų, paaiškės, kaip šį „smegenų ir burnos“ ašį galima būtų panaudoti ankstyvai diagnostikai, prevencijai ir efektyviam neurodegeneracinių ligų gydymui.

Išvada

Didėjantis ryšys tarp dantenų ligų ir Alzheimerio ligos keičia mūsų supratimą apie demencijos kilmę. Burnos bakterijų ir jų toksinių fermentų aptikimas Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse atveria naujas galimybes moksliniams tyrimams bei gydymo atradimams. Kol mokslininkai toliau nagrinėja šiuos klausimus, burnos higiena gali būti svarbi ne tik šypsenai — ji galbūt padės ilgiau išsaugoti ir smegenų sveikatą.