Tibeto plynaukštės genetinių paslapčių atskleidimas

Tibeto plynaukštės genetinės paslaptys

Naujausias genetinis tyrimas atskleidė senovėje egzistavusią paslaptingą „vaiduoklio liniją“ Tibeto teritorijos žmonių protėvių geneologijoje. Naudodamiesi pažangia DNR analize, mokslininkai ištyrė 7100 metų senumo skeletą, rastą Singji archeologinėje vietovėje Junanio provincijoje, Kinijoje, ir pateikė naujų įžvalgų, galinčių pakeisti mūsų supratimą apie žmonių migracijas Rytų ir Pietryčių Azijoje.

Svarbus atradimas Singji vietovėje: žvilgsnis į priešistorinę Aziją

Singji vietovė, išsidėsčiusi strategiškai svarbiame Pietų Kinijos, Pietryčių Azijos ir Tibeto plynaukštės sankirtoje, jau seniai domina archeologus. Paleontropologės Tianyi Wang vadovaujama komanda tyrė moters skeletą, palaidotą pagal ankstyvojo neolito papročius – stipriai sulenktą kūną. Šiek tiek senesnis nei kiti toje pačioje vietoje rasti palaikai, šios moters gerai išlikusi DNR tapo itin vertinga siekiant atsekti žmonių genetinę istoriją.

Išskirtinė DNR išlikimo kokybė ir radioaktyvaus anglies datavimas

Senovinė DNR dažnai būna trapi, o laikui bėgant ir dėl aplinkos poveikio genetinė medžiaga dažnai susiskaido. Visgi Singji skeleto kaulai leido išgauti pakankamai duomenų išsamiai genetinei analizei. Radioaktyvaus anglies datavimas patvirtino, kad ši moteris gyveno maždaug prieš 7100 metų, todėl ji yra viena iš seniausių identifikuotų asmenų šiame regione.

Vaiduoklio linija: unikalios protėvių giminės atradimas

Genominės sekoskaitos metu mokslininkai aptiko unikalią genetinę liniją, kuri smarkiai skiriasi nuo kitų ankstyvųjų Rytų Azijos gyventojų. Ši „vaiduoklio linija“ laikoma dabartinių tibetiečių protėvių genetiniu pagrindu, tačiau išlieka genetiškai atskira nuo kitų žinomų Rytų ir Pietryčių Azijos senųjų populiacijų. Nors tiksli vieta, kurioje ši linija atskyla nuo kitų Rytų Azijos prosenelių, nėra aiški, tyrimai rodo, kad išsiskyrimas galėjo įvykti daugiau nei prieš 40 000 metų.

Ankstyvųjų žmonių migracijų kontekste

Junano geografinė padėtis kaip migracijų susikirtimo taškas turbūt lėmė didelę regiono genetinę įvairovę. Ankstesni tyrimai parodė, kad Tibeto plynaukštėje yra tiek Geltonosios upės slėnio, tiek Amūro upės slėnio populiacijų protėvių pėdsakų. Tačiau nei viena iš šių grupių nėra kilusi iš Singji „vaiduoklio linijos“. Šis atradimas paryškina sudėtingą senovinių žmonių migracijų ir sąveikų tinklą, formavusį dabartines Azijos populiacijas.

Sąsajos tarp senovės ir šiandieninio Tibeto

Išskirtinė Singji skeleto protėvių genetika turi didelę reikšmę aiškinantis tibetiečių kilmę bei prisitaikymą prie aukštikalnių sąlygų. Seniau buvo manoma, kad Tibeto aukštikalnių gyventojų atsparumas gali būti susijęs su archajiniais žmonėmis, ypač Denisoviečiais, kurių pėdsakai rasti Tibeto plynaukštėje ir šiuolaikinių tibetiečių genome. Kiti tyrinėtojai siūlė sąsajas su paleolito Eurazijos gyventojais. Tačiau neseniai aptikta „vaiduoklio linija“ nesutampa su jokia iki šiol žinoma genetine grupe.

Kaip pažymi Wang ir jos kolegos žurnale Science Advances: „Kai kurie mokslininkai siūlė archajinę kilmę dėl didelio Denisoviečių DNR dažnio tarp tibetiečių ir jų buvimo plynaukštėje. Kiti sieja modernią kilmę su paleolito Eurazijos linijomis, įskaitant ankstyvąją Azijos populiaciją.“ Vis dėlto atrasta protėvių linija išsiskiria kaip antra, labai anksti nuo kitų atskilusi Azijos populiacija, palikusi ženklą Tibeto regione ir dabartiniame tibetiečių genome.

Žmogaus kilmės paieškos tęsiasi

Tyrimas taip pat atskleidžia dabartinės archeologinės genetinės medžiagos ribotumą, ypač Pietų Kinijoje bei regionuose tarp Rytų ir Pietryčių Azijos. Pereinamieji etapai nuo klajoklių medžiotojų-rankiotojų prie žemdirbiškų bendruomenių šiame regione galėjo paskatinti sudėtingas migracijas, tačiau be didesnių duomenų kiekių genetiniai procesai lieka iki galo neištirti. Tyrėjų teigimu, papildomos senovinės populiacijos, galinčios būti kol kas neištirtose archeologinėse vietovėse, suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Azijos genetinį lygmenį.

Įdomu tai, kad tyrėjai atkreipia dėmesį į tokias archeologines vietas kaip Siaodongo urvo slėptuvę Junane, kurioje fiksuojama nenutrūkstama 43 500 metų žmogaus veiklos seka. Tokios vietos gali padėti susieti šias gilias protėvių linijas su dabartinėmis Azijos populiacijomis.

Išvada

7 100 metų senumo DNR analizė iš Junano atskleidė paslaptingą „vaiduoklio liniją“ Tibeto žmonių kilmėje, iš dalies perrašydama regiono genetinę istoriją. Ši paslaptinga genetinė įvairovė, neturinti analogų kitose tirtose populiacijose, atspindi sudėtingas migracijas bei evoliucijos kelią, iš kurio kilo šiandieninė daugiatautė Rytų Azijos visuomenė. Besiplečiant senovinių likučių tyrimams ir genetiniams duomenims, ateityje galime tikėtis daugiau atradimų, padėsiančių dar giliau suprasti žmogaus kilmės istoriją Azijoje.