Mindfulness: istorija, šiuolaikinis vertinimas ir psichologinės rizikos

Sąmoningumo meditacijos ištakos ir istorinis pagrindas

Sąmoningumo meditacija šiandien dažnai pristatoma kaip prieinama ir veiksminga priemonė kovojant su šiuolaikiniu stresu ir psichikos sveikatos iššūkiais. Ši praktika, kurios šaknys siekia daugiau nei 1 500 metų senumo budistines tradicijas, akcentuoja dėmesio sutelkimą į dabartinę akimirką, stebint mintis, pojūčius ir emocijas. Senovės tekstuose, pavyzdžiui, Indijos Dharmatrātos Meditacijos Raštuose, randame išsamių meditacijos technikos aprašymų. Įdomu tai, kad jau šiuose ankstyvuosiuose šaltiniuose pažymimi įvairūs psichologiniai šalutiniai efektai: prislėgta nuotaika, nerimas, psichozės epizodai, disociacija ir depersonalizacija – būsena, kai žmogus jaučia pasaulį tarsi nerealų.

Nors sąmoningumo praktikos turi senas ištakas ir vis daugiau populiarėja visame pasaulyje, rimtas mokslinis dėmesys jų psichologiniam poveikiui pradėtas skirti tik pastaraisiais metais. Šiandieninė sisteminga meditacijos tyrimų analizė atskleidžia kur kas sudėtingesnį vaizdą nei dažnai perteikia populiarioji kultūra.

Ką rodo naujausi tyrimai apie mindfulness neigiamą pusę

Pastarąjį dešimtmetį reikšmingai išaugo recenzuotų mokslinių tyrimų, nagrinėjančių neigiamą meditacijos ir sąmoningumo praktikų poveikį. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui apie sąmoningumo meditacijos visuotinius privalumus, vis daugiau duomenų rodo, kad rizika patirti šalutinį poveikį egzistuoja net ir neturintiems ankstesnių psichikos sveikatos problemų.

Pavyzdžiui, 2022 m. JAV mokslinėje apklausoje, kurioje dalyvavo 953 reguliarūs meditacijos praktikuotojai, daugiau nei 10 % patyrė nepageidaujamą poveikį: nerimą, depresiją, sutrikusias kasdienes funkcijas. Šie simptomai tęsėsi ne trumpiau kaip mėnesį. 2020 m. metaanalizė, aprėpusi keturias dešimtis metų tyrimų, atskleidė, kad dažniausi šalutiniai poveikiai – nerimo ir depresijos simptomai, po jų seka psichozės požymiai, disociacija, depersonalizacija ir stipraus išgąsčio ar panikos priepuoliai.

Svarbu pažymėti, kad šie neigiami poveikiai gali pasireikšti nepriklausomai nuo žmogaus psichikos sveikatos istorijos ar praktikos intensyvumo. Net vidutiniškai medituojantys asmenys susidūrė su ilgalaikiais sunkumais, todėl reikėtų abejoti prielaida, kad sąmoningumo praktika visiškai saugi bet kuriam žmogui.

Mindfulness ir šiuolaikinė kultūra: vienašališkos informacijos problema

Nors įrodymų apie galimus pavojus daugėja, apie nepageidaujamus mindfulness padarinius viešai pranešama retai. Vakaruose psichologai šiuos pavojus žino jau dešimtmečius: kognityvinės elgsenos pionierius Arnold Lazarus dar 1976 metais perspėjo, kad nekontroliuojama meditacija gali išprovokuoti rimtus psichikos sutrikimus – depresiją, sujaudinimą, psichozės epizodus.

Tačiau šiuolaikinė mindfulness industrija apie tokias rizikas nutyli. Meditacijos produktų rinka vien JAV vertinama daugiau kaip 2,2 mlrd. dolerių, mindfulness programėlės, knygos ir kursai sparčiai populiarėja. Profesorius Ronald Purser savo 2023 m. knygoje „McMindfulness“ kritikavo šią tendenciją, ją pavadindamas „kapitalistine dvasininkyste“. Jo nuomone, komercinis mindfulness sklinda, nors informacija apie rizikas dažnai lieka nuošalyje.

Net žinomi mindfulness šalininkai ima abejoti intervencijų pagrįstumu. Jonas Kabat-Zinnas, laikomas sekuliarios sąmoningumo praktikos Vakarų pasaulyje pradininku, 2017 m. interviu laikraščiui Guardian teigė, kad „90 % tyrimų apie teigiamą poveikį neatitinka griežtų standartų“. Vis dėlto mindfulness kaip pozityvi transformuojanti praktika tebėra plačiai pristatoma politikos formuotojams ir visuomenei, tikintis, kad ji gali skatinti globalią taiką ar atjautą.

Įrodymų stoka ir etiniai mindfulness sklaidos aspektai

Yra aiškus disbalansas žiniasklaidos dėmesyje. Nors akademinėse ir specializuotose srityse apie neigiamus poveikius diskutuojama pakankamai daug (plačiai minimas leidinys „Buddha Pill“ ir atitinkama mokslinė žurnalistika), daugelis reikšmingų tyrimų nesulaukia didelio visuomenės dėmesio. Pavyzdžiui, stambus Jungtinės Karalystės tyrimas, kurį Wellcome Trust finansavo daugiau nei 8 mln. JAV dolerių ir kuriame dalyvavo per 8 000 paauglių iš 84 mokyklų, atskleidė, kad mindfulness programos nesuteikė aiškios naudos mokinių psichikos sveikatai lyginant su kontroline grupe. Kai kurių, ypač jautresnių vaikų, būklė netgi pablogėjo.

Šie duomenys kelia aktualių etinių klausimų dėl masinės, nekritiškos sąmoningumo praktikų reklamos mokyklose, įmonėse ar gydymo įstaigose. Ar priimtina siūlyti meditacijos programėles ar mokymus, visiškai neatskleidžiant galimų šalutinių efektų? Analizuodami mokslinius įrodymus, dauguma etikos specialistų teigia, kad būtinas skaidrumas.

Iššūkiai mokytojams ir praktikuojantiems

Papildoma problema – mokytojų informuotumas. Daugelis meditacijos instruktorių mažai žino apie galimas rizikas arba yra įsitikinę visišku praktikos saugumu. Žmonės, susidūrę su neigiamu poveikiu, dažnai jaučiasi neišklausyti ar net paskatinami didinti praktikos intensyvumą, taip tik pablogindami situaciją.

Geriausių saugios meditacijos gairių tyrimai vis dar vystomi, dėl to lieka spragų suprantant neįprastas sąmonės būsenas ir psichologinius mechanizmus. Nors jau atsiranda pagalbos šaltinių – internetinės paramos bendruomenės, mokslinės rekomendacijos, net specializuotos klinikos JAV – šie resursai kol kas nėra plačiai žinomi ar integruoti praktikoje.

Išvada

Didėjant moksliniam mindfulness meditacijos išmanymui, tampa aišku, kad ši praktika nėra vienareikšmė panacėja. Nors didelė dalis žmonių iš sąmoningumo meditacijos gauna naudos, reikšmingas šalutinis poveikis išryškina tam tikrų asmenų ar grupių pažeidžiamumą. Tai reikalauja subalansuoto, etiško ir įrodymais pagrįsto požiūrio, ypač siekiant sąmoningo visuomenės švietimo, visiško skaidrumo instruktorių ir komercinių tiekėjų veikloje bei tolesnių tyrimų apie saugią praktiką. Tik tokiu atveju mindfulness ir toliau galės būti laikoma patikima psichikos sveikatos bei gerovės priemone XXI amžiuje.