8 Minutės
Galbūt pažįstate žmogų, kuris visada perkelia kaltę ant kitų, šypsosi užsimerkęs, kai yra pagautas meluojantis, arba iškreipia pokalbį taip, kad galiausiai atsiprašote už jo klaidas. Laikui bėgant kyla klausimas: ar toks žmogus iš tikrųjų gali pasikeisti? Šiame straipsnyje aptariama, ką psichologija ir klinikiniai tyrimai sako apie narcizmą, kokios yra gydymo galimybės, kodėl terapija gali būti sudėtinga ir kokios naujos kryptys yra nagrinėjamos.
Supratimas apie narcizmą: bruožai, tipai ir kada jis tampa patologinis
Narcizmas egzistuoja kaip kontinuumas. Viename spektro gale – asmenybės bruožai, tokie kaip susitelkimas į save, teisės jausmas ir žavesys. Kitame gale – narcistinis asmenybės sutrikimas (NAS), tai diagnozuojama ir ilgalaikė mąstymo, jausmų ir elgesio schema, kuri sukelia reikšmingą kančią arba funkcinį sutrikimą.
Klinikai dažnai skiria dvi pagrindines išraiškas: grandiozinį ir pažeidžiamą narcizmą. Grandioziniai asmenys paprastai atrodo pasitikintys savimi, jaučiasi būti viršesniais ir siekia pagarbos ar susižavėjimo. Pažeidžiami narcizai – itin jautrūs kritikai, gali atrodyti gynybiški, nerimastingi arba įsižeidę. Abi formos gali apimti manipuliacijas, pasyvią agresiją ir socialinį atstūmimą – taktikas, kurios saugo trapų savęs vaizdą.
Kai narcistiniai bruožai tampa pakankamai sunkūs, kad būtų priskirti patologijai, jie gali pakenkti santykiams, karjerai ir kartais asmeniniam saugumui. Tiriant sąsajas, aukštesnis narcizmo lygis susijęs su didesniu tarpasmeninių konfliktų dažnumu ir kai kuriais atvejais – didesne agresijos ar smurto rizika, ypač kai asmuo jaučiasi grasinamas ar demaskuotas.
Terapijos galimybės: kas veikia ir kodėl tai sudėtinga
Neegzistuoja paprastas išgydymas nuo visą gyvenimą trunkančios asmenybės struktūros. Vis dėlto klinikiniai duomenys ir terapeutų patirtis rodo, kad struktūruotas psichologinis gydymas gali sumažinti simptomus ir pagerinti funkcionavimą. Dažniausiai pradinis taškas yra pokalbinės terapijos – metodai, skirti savimonės, kognityvinių schemų ir tarpasmeninio elgesio suvokimui ir keitimui.
Kognityvinė elgesio terapija (KET/CBT) dažnai taikoma padėti klientams identifikuoti ir paneigti iškreiptas mintis bei išmokti alternatyvių elgesio modelių. Narcistiniams pacientams KET gali būti skiriama darbui su teisėtumo jausmu, juodai–baltu mąstymu ir automatinių gynybinių reakcijų atpažinimu. Tačiau daugelis klinikų teikia pirmenybę terapijoms, kurios pabrėžia santykinius procesus ir ilgalaikį asmenybės kaitą – tai vadinama psichodinaminiu ar relaciniu požiūriu.
Relacinės ir psichodinaminės terapijos orientuojasi ne tik į simptomų mažinimą, bet ir į užslėpusių vidinių sandarų, ankstyvųjų tarpasmeninių patirčių bei praeities santykių modelių supratimą. Tokios terapeutinės kryptys gali padėti atpažinti, kaip formuojasi savęs vertinimas, kokios yra saugos strategijos ir kaip jas keisti ilguoju laikotarpiu.
Kodėl pasitikėjimo formavimas yra tikroji terapijos problema
Vienas iš nuolat pasikartojančių kliuvinių – narcistiniai pacientai dažnai bijo pažeidžiamumo. Jie gali ateiti į terapiją norėdami padaryti palankų įspūdį, išlaikyti pasitikėjimo fasadą arba vengti pripažinti silpnumą. Tai apsunkina terapinio ryšio užmezgimą: terapeutas turi būti nuosekliai nevertinantis, atspindintis ir gebėti valdyti užgaidų pagirti arba priešiškumo reikalavimus, tuo pačiu švelniai skatinant savianalizę.
Dėl šių dinamikų terapijos nutraukimo rodikliai tarp žmonių su aukštesniu narcizmu yra žymiai didesni nei vidurkis. Bendras terapijos nutraukimo diapazonas svyruoja maždaug nuo 10 iki 50 procentų, tačiau tyrimai rodo, kad narcistinių klientų nutraukimo rodiklis gali siekti apie 63–64 procentus. Be to, dauguma žmonių su narcistiniu asmenybės sutrikimu nesikreipia į terapiją būtent dėl narcizmo – jie paprastai ateina dėl išorinių problemų, tokių kaip skyrybos ar darbo praradimas, arba dėl antrinių emocinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos po suvokto atsisakymo.
Kita svarbi klinikinė aplinkybė – autonominių gynybų pasikeitimas per terapiją nėra nuoseklus. Kartais pacientas trumpam tampa mažiau priešiškas ar labiau atviras, o po to vėl grįžta prie grandiozinių modelių. Terapeutui reikia ne tik pakantumo ir strategijų šiems proveržiams įvardinti, bet ir aiškių ribų bei saugumo planų terapijos kontekste.
Perimti pamokas: terapijų adaptavimas iš kitų asmenybės sutrikimų
Inovacijos asmenybės sutrikimų gydyme dažnai kyla iš darbo su ribiniu asmenybės sutrikimu (RAS), kuriame ilgesnio laikotarpio modalumai turi daugiau empirinių įrodymų. Keletas RAS terapijų buvo pritaikytos narcistiniams bruožams, įskaitant:
- Dialektinė elgesio terapija (DBT) — moko emocijų reguliavimo, streso toleravimo ir tuo pačiu skatina priėmimą bei veiksmingus tarpasmeninius įgūdžius.
- Mentalizacijos pagrindu grįsta terapija (MBT) — padeda suprasti savo ir kitų psichines būsenas bei kaip jos susijusios su elgesiu; ypač naudinga suprantant santykines interpretacijas.
- Šemų terapija — orientuota į įtvirtintas kognityvines ir emocines schemas, pavyzdžiui, pagrindinį įsitikinimą, kad poreikiai niekada nebus patenkinti, ir siekia jas restruktūrizuoti per ilgalaikį darbą.
Šie metodai gali būti perspektyvūs, tačiau specifinių įrodymų būtent NAS gydymui vis dar yra ribotai. Bendri iššūkiai lieka tie patys: ilgas gydymo trukmė, pasitikėjimo sąjunga ir terapeutų gebėjimas laikyti ribas, suteikdami empatišką emocinį tyrinėjimą. Be to, kai kurios terapijos reikalauja intensyvios supervizijos ir specialaus mokymo, kad būtų galima saugiai dirbti su manipuliacinėmis ar provokuojančiomis taktikomis.
Eksperimentinės kryptys: MDMA asistuojama terapija ir etinės ribos
Paskutiniais metais kai kurie tyrėjai siūlė radikalesnius papildus psichoterapijai, siekiant įveikti gynybos ir emocinio užsidarymo barjerus. 2025 m. balandį psichiatrinių tyrimų autoriai Alexa Albert ir Anthony Back pasiūlė, kad psichodelinės asistuojamos terapijos, ypač MDMA asistuojama terapija, galėtų atverti „langą“, kuriame narcistiniai klientai taptų palankesni santykiniam darbui. MDMA kai kuriems žmonėms laikinai sustiprina artumo, empatijos ir pasitikėjimo pojūtį — savybes, kurios teoriškai galėtų sumažinti gynybas ir leisti giliau dirbti su emocijomis.
Vis dėlto šis siūlymas NAS atveju išlieka hipotetinis. Nors MDMA asistuojama terapija parodė pažadą gydant potrauminio streso sutrikimą (PTSS), ji taip pat turi rizikų: galimas psichinės sveikatos pablogėjimas tam tikrais atvejais, nenuspėjamos psichologinės reakcijos ir kritinis poreikis turėti jau užmegztą terapinę sąjungą. Teisiniai barjerai taip pat yra reikšmingi — pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje MDMA priskiriama prie Schedule 1 pagal narkotikų neteisėto naudojimo taisykles, kas riboja klinikinius tyrimus ir paskyrimą. Kreipimaisi dėl narkotikų perskirstymo klinikiniams tyrimams kol kas nebuvo sėkmingai įgyvendinti visose jurisdikcijose.
Atsižvelgiant į teisinius ir saugumo apribojimus, dauguma klinikų šiuo metu pasikliauja tradicinėmis terapinėmis kompetencijomis, o ne farmakologiniais trumpaisiais sprendimais. Bet kokiam psichodelinei asistuojamai terapijai įsitvirtinti reikėtų griežtų klinikinių tyrimų, stiprios etinės priežiūros ir kruopštaus pacientų atrankos, kad būtų išvengta žalos. Taip pat reikalinga aiški protokolinė struktūra, psichoterapeuto paruošimas darbui esant intensyviems emociniams procesams ir nuolatinė požiūrio į rizikas bei naudą vertinimo sistema.
Praktinės pasekmės pacientams ir partneriams
Ką visa tai reiškia žmonėms, kuriuos veikia narcistinis elgesys? Pirma, pokytis yra įmanomas, bet dažniausiai lėtas. Veiksmingas gydymas reikalauja nuoseklaus, ilgalaikio darbo ir terapeuto, turinčio patirties dirbant su asmenybės sutrikimais. Artimiesiems reikalingos aiškios ribos, saugumo planavimas ir prieiga prie palaikymo: partneriai ir šeimos nariai dažnai patiria santykinius padarinius ir gali pasinaudoti savo terapija, kad apdorotų traumą ar lėtinę emocinę žalą.
Klinikai pabrėžia, kad daugelis pacientų su narcistiniais bruožais ateina į terapiją būdami žemame, pažeidžiamame būvyje, o ne tada, kai jie demonstruoja vien tik grandiozitetą. Toks pažeidžiamumas gali būti pokyčių galimybė – tačiau tik tuo atveju, jei terapeutas pastebi pasikeitusį klinikinį vaizdą, koreguoja gydymo planą ir sugeba palaikyti konteinerį, kai vėl iškyla grandiozinės gynybos.
Praktiniai patarimai partneriams ir šeimai:
- Nustatykite ir laikykitės aiškių ribų dėl emocinio ir fizinio saugumo.
- Rūpinkitės savo psichine sveikata – apsvarstykite individualią terapiją ar paramos grupes.
- Dokumentuokite problemišką elgesį ir incidentus, jei reikalinga teisinė ar socialinė intervencija.
- Išmokite atpažinti rankines manipuliacijos taktikas: gaslighting, kaltinimų perkėlimas, projekcija.
Kartu verta paminėti, kad terapeutai turi informuoti partnerius apie galimus terapijos sunkumus: staigūs santykiniai pagerėjimai gali būti laikini, o atkryčiai – dažni. Tai reikalauja lanksčių ir realistiškų lūkesčių, geros krizės valdymo strategijos ir, jei reikia, saugumo planų.
Ekspertų įžvalgos ir klinikinė realybė
Dr. Elena Morris, klinikinė psichologė ir asmenybės psichiatrijos dėstytoja, apibendrina klinikines realijas: „Terapija su narcistiniais pacientais dažniausiai nėra linijinė. Vienoje srityje galite matyti pažangą – geresnis emocijų reguliavimas, pagerėjęs perspektyvos suvokimas – tuo tarpu kiti gynybiniai modeliai gali išlikti. Svarbiausia – atkaklumas ir tokia sąjunga, kuri toleruoja tiek stiprybes, tiek gėdą. Terapeutai turi būti pasirengę atlaidoms ir staigiems nutrūkimo momentams, o partneriai turi turėti realistiškus lūkesčius dėl pokyčio tempo ir jo ribų.“
Tokia subalansuota nuostata atspindi pragmatišką optimizmą šioje srityje: pokytis nėra garantuotas, bet yra pasiekiamas su atsargiu, profesionaliu ir ilgalaikiu įsipareigojimu. Dabar klinikai remiasi įrodymais pagrįstomis pokalbinėmis terapijomis, adaptuotomis metodikomis iš kitų asmenybės sutrikimų gydymo ir atsargiu klinikiniu vertinimu. Eksperimentinės idėjos, kaip MDMA asistuojama terapija, kelia susidomėjimą, bet lieka spekuliatyvios narcizmo gydyme tol, kol nebus atlikta daugiau tyrimų ir nebus įveikti teisės bei saugumo barjerai.
Jei jus veikia narcistinis santykis – būkite tiek asmeniu, kuris ieško pagalbos, tiek artimuoju, kuris remia – svarbu: rinkitės terapeutą, turintį patirties su asmenybės sutrikimais, prioritetizuokite saugumą ir ribas ir prisiminkite, kad transformacija, kai įvyksta, dažniausiai yra palaipsnė ir kruopšti. Nuosekli terapinė sąjunga, tinkamai parinktos metodikos ir realistiški lūkesčiai padidina galimybes tvariam pokyčiui.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą