4 Minutės
Svarbiausias Saulės vaidmuo vandenyno ekosistemose
Saulės šviesa yra gyvybiškai svarbi vandenynų ekosistemoms – ji maitina sudėtingas jūrinio gyvenimo grandines, kurios priklauso nuo nedidelio paviršinio sluoksnio, vadinamo fotiniu sluoksniu. Ši apšviesta zona, aiškiai matoma nuo paviršiaus iki maždaug 80 metrų gylio skaidriuose tropikų vandenyse, leidžia vykti fotosintezei – būtinam procesui vandenynuose. Čia fitoplanktonas, jūrų žolės ir jūros dumbliai (laminarijos) sugeria Saulės energiją, gamina deguonį ir sudaro pagrindą žuvų, koralų, vėžiagyvių bei jūrų žinduolių mitybos grandinei. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia pavojingą tendenciją: visame pasaulyje fotinis vandenyno sluoksnis mažėja, o tai kelia grėsmę visai jūrų ekosistemų pusiausvyrai.
Naujausi tyrimai: visuotinis vandenyno tamsėjimas
Novatoriškas tyrimas, kurį atliko jūrų mokslininkai dr. Thomas Davies (Plimuto universitetas) ir dr. Tim Smyth (Ekseterio universitetas), pirmą kartą kiekybiškai įvertino šį reiškinį. Tyrėjai, naudodamiesi NASA palydovų duomenimis (2003–2022 m.) ir pažangiais skaitmeniniais modeliais, nustatė, kad per pastaruosius du dešimtmečius net virš 20% pasaulio vandenynų pastebimai patamsėjo. Maždaug 10% vandenynų regionų fotinis sluoksnis sumažėjo daugiau nei 50 metrų, o 2,6% – net daugiau nei 100 metrų. Dėl šių pokyčių ženkliai sumažėja gyvybei šviesos priklausomų rūšių buveinės plotas, o jūrų organizmai priversti konkuruoti dėl ribotų šviesos ir maisto išteklių.
Ekspertų įžvalgos: ekosistemų rizikos
„Yra tyrimų, rodančių, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė vandenyno paviršiaus spalva, galimai dėl pokyčių planktono bendrijose“, teigia dr. Davies. „Mūsų rezultatai įrodo, kad šie pokyčiai lemia didelio masto tamsėjimą, sumažindami gyvūnų, kuriems gyvybiškai reikalinga saulės ir mėnulio šviesa, buveines.“ Dr. Smyth papildo: „Jei fotinis sluoksnis mažėja apie 50 metrų didelėse teritorijose, šviesai priklausomi organizmai bus priversti kilti arčiau paviršiaus, kur konkurencija dėl maisto ir kitų išteklių tampa intensyvesnė.“
Kodėl vandenynas tamsėja?
Fotinio sluoksnio gylis ir skaidrumas priklauso nuo daugybės veiksnių: Saulės kampo ir intensyvumo, vandens skaidrumo, bei vandenyje esančių dalelių kiekio. Esant tropikuose, kur saulės spinduliai krenta tiesiai, šviesa prasiskverbia giliau ir palaiko turtingas jūrų buveines. Tačiau padidėjęs drumstumas dėl pakibusių nuosėdų, organinių medžiagų ir smarkių mikroskopinių dumblių žydėjimo stabdo šviesos gilesnį įsiskverbimą.
Nauji tyrimai išskiria ir eutrofikacijos vaidmenį: didėjantis maistinių medžiagų nutekėjimas iš žemės ūkio ir urbanizuotų teritorijų skatina spartų fitoplanktono ir dumblių augimą. Pradiniame etape šie žydėjimai didina pirminę produkciją, tačiau ilgainiui užstoja Saulės šviesą, ypač ties pakrantėmis bei žiotimis. Be to, keičiantis globaliai vandenynų cirkuliacijai ir klimatui, šviesą blokuojančių medžiagų pasiskirstymas keičiasi ir didelėse vandenynų teritorijose.
Regioniniai skirtumai ir klimato kaitos pasekmės
Nors gali pasirodyti, kad „vandenyno tamsėjimas“ turėtų būti lokalus reiškinys, ribotas prie užterštų pakrančių ar intensyvaus žmonių veiklos zonų, palydovų duomenys rodo priešingai – tai jau pasaulinė tendencija. Galinga Golfo srovė, poliarinės jūros ir net atokiausi vandenynų sūkuriai patiria rimtą fotinio sluoksnio mažėjimą. Arkties ir Antarktidos regionuose, kur šviesos juosta natūraliai itin siaura (vietomis mažiau nei 10 metrų), dėl tirštėjančių dumblių ir nuosėdų buveinė nyksta dar greičiau.
Ryškus pavyzdys – masiškai užfiksuoti dumblių žydėjimai apie Australijos Didžiąją Pietinę rifų sistemą, kurie dėl Saulės šviesos trūkumo lėmė pagrindinių rūšių nykimą.
Pasekmės klimatui, biologinei įvairovei ir žmonių gerovei
Tamsėjantis vandenynas turi stiprių neigiamų pasekmių. Mažėjant fotosintetinėms rūšims, blogėja vandenyno gebėjimas gaminti deguonį ir absorbuoti anglies dvideginį iš atmosferos – mažėja natūrali planetos apsauga nuo klimato kaitos. Sumažėjęs fotinis sluoksnis taip pat paveiks pasaulines žuvininkystės išteklius, jūrų biologinę įvairovę ir milijonų pakrančių gyventojų pragyvenimą.
„Mes patys priklausome nuo vandenyno ir jo apšviestų zonų – jos teikia orą, kurį kvėpuojame, žuvis, kurią valgome, padeda kovoti su klimato kaita ir užtikrina planetos sveikatą“, pažymi dr. Davies. „Bendrai mūsų tyrimai kelia rimtą susirūpinimą ir pabrėžia nuolatinio vandenyno stebėjimo bei efektyvios aplinkosaugos svarbą.“
Išvados
Spartus Žemės vandenynų tamsėjimas, kurį patvirtina palydovinė ir jūrų mokslų analizė, signalizuoja rimtus pokyčius vandenų aplinkoje. Mažėjant fotiniam sluoksniui ir giliau nesiskverbiant šviesai, sudėtinga jūrų ekosistemų pusiausvyra atsiduria pavojuje. Norint išsaugoti jūros gyvybingumą, pasaulines žuvininkystės galimybes ir visos planetos sveikatą klimato kaitos laikotarpiu, būtinas tarptautinis dėmesys užterštumo, nutekančių maistinių medžiagų ir klimato kaitos mažinimui.
Komentarai