9 Minutės
Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad sparčiai kylanti temperatūra veikia ne tik ekosistemas ir visuomenės sveikatą — ji taip pat pakeičia, kaip labai maži vaikai pasiekia pagrindinius mokymosi etapus. Tyrimas nustato ryšį tarp karščio poveikio ir mažesnio ankstyvojo raštingumo bei skaičiavimo pasiekimų dažnio, o ryškiausi padariniai matomi tarp vaikų, jau gyvenančių skurde arba turinčių ribotą prieigą prie pagrindinių paslaugų, tokių kaip švarus vanduo, sanitarija ir tinkamos gyvenamosios sąlygos.
Karštis ir ankstyvieji pasiekimai: ką atrado tyrėjai
Tyrėjai išanalizavo vystymosi duomenis apie 19 607 trijų ir keturių metų amžiaus vaikų iš šešių šalių: Gambijos, Sakartvelo (Gruzija), Madagaskaro, Malavio, Palestinos ir Siera Leonės. Mokslininkai sujungė vaikų vystymosi rodiklius su vietiniais klimato įrašais ir namų ūkio apklausomis, kad atsakytų į paprastą, bet skubų klausimą: ar itin aukšta temperatūra sumažina tikimybę, jog mažamečiai pasieks tikėtinus raštingumo ir skaičiavimo etapus?
Analizė parodė, kad kai vidutinė mėnesio maksimalioji temperatūra pakildavo virš maždaug 30 °C (86 °F), sumažėdavo tikimybė, jog vaikas įgis pagrindines skaitymo ir skaičiavimo įgūdžių pradžios priemones. Pasirinkus sezoninius ir regioninius skirtumus kontroliuojančius modelius, vaikai, paveikti šių karštesnių už įprastą mėnesių, buvo maždaug 5–6,7 % mažiau linkę pasiekti nustatytus raštingumo ir skaičiavimo etapus, palyginti su bendraamžiais, gyvenusiais švelnesnėmis mėnesio temperatūromis.
Tokie procentai gali atrodyti nedideli vienam vaikui, tačiau plačiai paplitę aukštesnės temperatūros epizodai gali reikšmingai paveikti kartų lygmens švietimo rezultatus ir ilgalaikę žmogaus kapitalo kūrimą. Tyrėjai taip pat atliko kelių papildomų jautrumo patikrinimų rinkinį, įskaitant skirtingas temperatūros slenksčių analizės strategijas ir alternatyvius laikotarpių palyginimus, kad įvertintų rezultatų stabilumą įvairiomis sąlygomis.
Kaip tyrimas matavo vystymąsi ir klimatą
Tyrime buvo naudojamas Ankstyvojo vaikų vystymosi indeksas (ECDI, Early Childhood Development Index), skirtas keturioms vystymosi sritims vertinti: raštingumui ir skaičiavimui, socialinėms-emocinėms kompetencijoms, mokymosi elgsenai ir fiziniam vystymuisi. ECDI dažnai taikomas kaip visuomenės lygmens stebėsenos įrankis, leidžiantis įvertinti, ar vaikai pasiekia amžiui tinkamus etapus, tačiau jis nėra skirtas klinikiniams diagnozės nustatymams.
Duomenys apie šeimas ir bendruomenes gauti iš Multiple Indicator Cluster Surveys (MICS) — daugiaindikatorių imčių apklausų, kurios apima švietimo, sveikatos, mitybos, higienos ir sanitarijos rodiklius. Tyrimo laikotarpis apėmė 2017–2020 metus, o turimi namų ūkio ir bendruomenių indikatorių rinkiniai leido kontroliuoti daugelį veiksnių, susijusių su šeimos ir vietos kontekstu, tuo pačiu metu susiejant kiekvieną vaiką su detalizuotais vietiniais temperatūros įrašais.
Metodologiniu požiūriu tyrėjai naudojosi mėnesio lygio maksimalios temperatūros matavimais, priskirdami tą įrašą konkrečiam vaikui atsižvelgiant į apklausos datą ir geografinį vietos tašką. Tokia laiko ir vietos atitikimo schema leido atskirti trumpalaikį karščio poveikį nuo ilgalaikių regioninių skirtumų. Nors straipsnyje nėra pilno statistinių formulių rinkinio, tyrimo dizainas aiškiai orientuotas į kontrolę per sezoninius ir regioninius efektus, o kai kuriais atvejais – ir per namų ūkio lygio kintamuosius, tokius kaip tėvų išsilavinimas ar namų infrastruktūra.
Kodėl šie rodikliai svarbūs
ECDI suteikia viešajai politikai ir programoms greitą, standartizuotą įvertinimą, ar vaikų populiacijoje stebimi pagrindinių įgūdžių pradžios rodikliai. Tai svarbu planuojant intervencijas, nukreiptas į vaikų raidos gerinimą ir ankstyvąsias švietimo programas. Susiejus ECDI rezultatus su išsamiomis namų ūkio apklausomis ir mėnesinėmis temperatūrų eilutėmis, tyrėjai galėjo praktiškai izoliuoti sąsają tarp karščio epizodų ir vaikų ankstyvųjų ugdymo rezultatų skirtinguose geografiniuose bei socioekonominiuose kontekstuose.
Tokia informacija yra svarbi tiek medicininei, tiek socialinei politikai: ji padeda identifikuoti, kur reikia prioritetizuoti išteklius, kokios aplinkos sąlygos labiausiai kenkia ankstyvajam mokymuisi ir kokios priemonės gali sumažinti riziką. ECDI rezultatai, nors ir neklinikiniai, yra pritaikomi plačiu mastu ir suteikia pagrindą tolimesniems, giluminiams tyrimams.
Kas yra labiausiai pažeidžiami?
Karščio susiję nuosmukiai nebuvo tolygiai paskirstyti. Vaikai iš ekonominės neturtingumo patenkančių šeimų, šeimų be patikimos prieigos prie švaraus vandens ar tinkamos sanitarijos ir vaikai, gyvenantys tankiai urbanizuotose aplinkose, patyrė didesnį raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų sumažėjimą. Tai rodo, kad karštis stiprina jau egzistuojančias nelygybes: aplinkos stresoriai ir išteklių trūkumas kartu didina kai kurių vaikų pažeidžiamumą vystymosi trikdžių atžvilgiu.
Urbanizuotose zonose, kurose susiformuoja vadinamosios „karščio salos" (urban heat islands), temperatūros gali būti žymiai aukštesnės nei aplinkiniuose žemesnio tankumo rajonuose, o infrastruktūros trūkumai — pvz., ribota vėdinimo ar vėsinimo galimybė mokyklose ir namuose — gali dar labiau sustiprinti poveikį. Taip pat šeimos be prieigos prie švaraus vandens susiduria su didesne infekcijų rizika ir dehidratacija, kurie netiesiogiai sumažina vaikų gebėjimą dalyvauti stimuliuojančiose mokymosi veiklose.
„Kadangi ankstyvas vystymasis sudaro pagrindą visam gyvenimo mokymuisi, fizinei ir psichinei sveikatai bei bendram gerbūviui, šie rezultatai turėtų įspėti tyrėjus, politikus ir praktikus apie skubų poreikį saugoti vaikų raidą besikeičiančiame klimate", — sako Jorge Cuartas, pagrindinis tyrimo autorius ir taikomosios psichologijos asistentas NYU Steinhardt. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikia tolesnių darbų, siekiant nustatyti tikslias priežastis — ar kelias yra biologinis (karščio įtaka miegui, mitybai ar neurovystymuisi), elgsenos (sumažėjęs globėjų ir vaiko tarpusavio bendravimas karščio metu) ar infrastruktūros (mokyklos ir namai be vėsinimo) pobūdžio.
Galimi mechanizmai: kodėl karštis gali trukdyti mokymuisi
Yra keli plausible mechanizmai, galintys sieti aukštesnes temperatūras su lėtesniu ankstyvuoju mokymusi. Svarbu paminėti, kad šis tyrimas dar neatskiria vieno vienintelio mechanizmo, tačiau pateiktos hipotezės nurodo konkrečias sritis tolimesniems tyrimams ir praktinėms intervencijoms:
- Fizinė sveikata ir mityba: aukštos temperatūros didina dehidratacijos riziką, gali komplikuti apetito sutrikimus ir pasunkinti lėtinės sveikatos problemas. Prasti mitybos ir kalorijų gavimo modeliai tiesiogiai veikia energijos lygį ir koncentraciją, o tai sumažina gebėjimą dalyvauti mokymosi veiklose.
- Miegas ir kognicija: karštis gali sutrikdyti miego kokybę ir trukmę, o prastas miegas tiesiogiai susijęs su atmintimi, dėmesiu ir mokymosi procesais — ypač ankstyvajame amžiuje, kai smegenų plastiškumas yra didžiausias.
- Globėjų elgsena ir socialinė sąveika: kai suaugusieji dirba aukštoje temperatūroje arba ieško darbo lauke, jie gali turėti mažiau laiko ar energijos įsitraukti į stimuliuojančias žaidimų ir mokymosi veiklas su vaikais. Sumažėjęs kokybiškas laikas su globėju gali sulėtinti ankstyvųjų kalbos ir problemų sprendimo įgūdžių raidą.
- Švietimo ir bendruomenių paslaugų prieinamumas: ekstremalios karščio bangos gali sutrikdyti mokyklų ir darželių veiklą arba sumažinti jų efektyvumą (pvz., kai nėra vėsinimo priemonių ar tinkamų lauko erdvių). Taip pat bendruomenės sveikatos ir socialinių paslaugų teikimas gali būti sutrikdytas intensyvių karščių metu.
- Neurologiniai ir biologiniai veiksniai: esama biologinių mechanizmų, kuriais aukšta aplinkos temperatūra gali paveikti smegenų vystymąsi, įskaitant neurovystymosi trajektorijas, kurios priklauso nuo maitinimo, imuninių reakcijų ir hormonų pusiausvyros.
Nors šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kuris mechanizmas yra dominuojantis, tyrimas aiškiai parodo, kur sustiprinti stebėseną ir intervencijas: sveikatos priežiūra, mityba, miego kokybė, globėjų palaikymas ir infrastruktūra mokyklose bei namuose.
Politikos pasekmės ir praktiniai žingsniai
Atrasti ryšiai tarp karščio ir ankstyvojo ugdymo rezultatų kelia aiškią ir skubią darbotvarkę politikos formuotojams, vaikų gerovės programoms ir miesto planuotojams. Intervencijos gali būti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės — nuo paprastų priemonių, kurias galima įgyvendinti greitai, iki sisteminių sprendimų, reikalaujančių investicijų ir planavimo:
- Pagerinti prieigą prie švaraus vandens ir higienos: užtikrinti saugią vandens tiekimo grandinę ir higienos infrastruktūrą mažina dehidratacijos bei infekcijų riziką ir palaiko vaikų gebėjimą dalyvauti mokymosi veiklose.
- Kuriant vėsias mokymosi erdves: investuoti į natūralų vėdinimą, atspindinčias stogo dangas, medžių sodinimą aplink mokyklas ar paprastas mechanines vėsinimo priemones — visos šios priemonės gali sumažinti vidines temperatūras ir pagerinti mokymosi sąlygas.
- Karščio įvertinimas planuojant veiklą: integruoti karščio suvokimą į darželių ir pradinių mokyklų dienotvarkes, pvz., planuoti aktyviąsias ar lauko veiklas vėsesnėmis dienos valandomis ar didinti pertraukų bei poilsio laiko dalį karštomis dienomis.
- Socialinė parama ir globėjų pagalba: stiprinti globėjų paramos programas, skatinti vietines iniciatyvas, kurios mažina laiko ir streso našta šeimoms (pvz., vaikų priežiūros paslaugos, mitybos paketai, vietinės bendruomenių paramos grupės).
- Miestų planavimas ir atšilimo pritaikymas: įtraukti karščio adaptaciją į urbanistinę politiką — žaliosios infrastruktūros plėtra, šilumos salų mažinimas, infrastruktūros atnaujinimas ypač pažeidžiamuose kvartaluose.
- Mažinti socialinę nelygybę: ilgalaikės priemonės, skirtos geresnei mitybai, sanitarijai, išsilavinimui ir sveikatos priežiūrai, padidins atsparumą klimato streso faktoriams ir sumažins skirtumus tarp skirtingų populiacijų.
Praktiniai žingsniai gali būti lankstūs ir pritaikomi vietos sąlygoms: pavyzdžiui, paprastos priemonės, tokios kaip šešėliai lauko žaidimų aikštelėse, užtikrintas vandens tiekimas klasėse ar trumpesnės lauko veiklos intensyvumo gairės, gali turėti greitą ir matomą poveikį. Tuo pačiu metu reikalingos investicijos į ilgalaikę infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad būtų užtikrintas tvarus atsparumas ateities klimato krūviams.
Eksperto komentaras
Dr. Maria Santos, vaikų vystymosi specialistė, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su tyrimu, pažymi: „Šis tyrimas susieja klimato mokslą su ankstyvojo vaikų ugdymo politika įtikinamu būdu. Ilgą laiką žinojome, kad socialinės sąlygos formuoja vystymosi trajektorijas; temperatūros įtraukimas kaip matomas rizikos veiksnys padeda nukreipti adaptacijos strategijas. Paprastos, mažo biudžeto priemonės — šešėlis, pakankamas skysčių vartojimas, veiklų laiko pakoregavimas — gali ženkliai pagerinti sąlygas mažamečiams vaikams karštose regionuose.”
Pritaikant ekspertų rekomendacijas reikia atsižvelgti į vietos sąlygas, kad intervencijos būtų efektyvios ir tvarios. Pavyzdžiui, miestuose gali būti prioritetizuojamos žaliosios infrastruktūros iniciatyvos ir vėsinimo sprendimai mokyklose, o regionuose su ribotu vandens prieinamumu — investicijos į saugų vandens tiekimą ir sanitariją.
Be to, tarpsektorinis bendradarbiavimas — sveikatos, švietimo, miesto planavimo ir socialinės apsaugos sritys — yra esminis norint sistemingai spręsti karščio poveikio ankstyvajam vaikų ugdymui problemą. Integruotos politikos priemonės gali ne tik sumažinti tiesioginį karščio poveikį, bet ir pagerinti bendrą vaikų vystymosi aplinką.
Kaip klimatas toliau šils, suprasti ir mažinti būdus, kuriais karštis pakeičia ankstyvąjį vystymąsi, bus esminė užduotis tiek nacionaliniams, tiek vietos sprendimų priėmėjams. Apsaugoti vaikų pirmuosius gyvenimo metus reiškia ne tik rūpintis sveikata ir lygybe — tai investicija į ateities mokymąsi, ekonominį produktyvumą ir bendruomenių atsparumą visame pasaulyje.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą