Naujoviškas požiūris į Alzheimerio ir demencijos gydymą

Atveriant naujas galimybes Alzheimerio ir demencijos gydyme

Naujausi moksliniai tyrimai formuoja naujas strategijas kovoje su Alzheimerio liga ir su amžiumi susijusiu pažinimo silpnėjimu. Išskirtinis tyrimas, kurį atliko Rio de Žaneiro federalinio universiteto (UFRJ) ir San Paulo universiteto mokslininkai Brazilijoje, nustatė, kad hevin baltymas (dar žinomas kaip SPARCL-1) yra itin svarbus užkertant kelią atminčiai praradimui ir palaikant smegenų sveikatą pelėms. Šis atradimas gali turėti didelės reikšmės neurodegeneracinių ligų tyrimams.

Hevin ir astrocitai: svarbiausi vaidmenys smegenyse

Hevin – tai natūraliai astrocitų, specializuotų pagalbinių centrinės nervų sistemos ląstelių, gaminamas baltymas. Skirtingai nei neuronai, perduodantys elektrinius signalus, astrocitai palaiko ir maitina sinapses – gyvybiškai svarbius neuronų tarpusavio ryšius, leidžiančius mums mokytis ir įsiminti. Šios jungtys ypač pažeidžiamos Alzheimerio ir kitų demencijų metu.

Parodydama astrocitų reikšmę, neurobiologė Flávia Alcantara Gomes iš UFRJ paaiškina: „Hevin yra svarbi molekulė, dalyvaujanti neuronų plastiškume.“ Neuronų plastiškumas – tai gebėjimas formuoti naujas neuronų jungtis, kurios yra atminties ir mokymosi pagrindas.

Eksperimentiniai atradimai: hevin poveikio tyrimas pelėms

Kontroliuojamo tyrimo metu mokslininkai padidino hevino kiekį tiek sveikų pelių, tiek genetiškai Alzheimerio sindromą turinčių pelių smegenyse. Per šešis mėnesius heviną gavusios pelės rodė žymiai geresnius mokymosi ir atminties rezultatus nei kontrolinės pelės. Smegenų vaizdavimas parodė, kad padidėjęs hevin kiekis pagerino sinapsinę komunikaciją, kuri yra veiksmingos nervų veiklos rodiklis.

Analizuojant sustiprinto hevino pelių smegenis, nustatyta, kad padidėjęs šio baltymo kiekis skatino ir kitų sinapsių sveikatai svarbių baltymų gamybą. Tai rodo, kad hevin veikia kartu su kitomis molekulėmis, stiprindamas nervinius ryšius bei padėdamas stabdyti pažinimo nuosmukį.

Plačiau: naujas Alzheimerio ligos mechanizmų supratimas

Norėdami nustatyti atradimų reikšmę, tyrėjai išanalizavo viešai prieinamus Alzheimerio pacientų smegenų duomenis. Jie aptiko, kad šie asmenys turėjo mažesnį hevino kiekį nei sveiki žmonės. Tai dar kartą patvirtina, jog astrocitų būklė ir hevino gamyba yra itin svarbūs pažinimo ištvermei bei rezistencijai.

Gomes teigia: „Dėmesį perkėlėme nuo neuronų prie lemiamo astrocitų vaidmens, atveriant naujas gydymo strategijas, nukreiptas į šias ląsteles Alzheimerio ir kitų pažinimo sutrikimų atvejais.“

Iššūkis senoms teorijoms: beta-amiloido plokštelės prieš sinapsių sveikatą

Dauguma dabartinių Alzheimerio ligos gydymo būdų siekia pašalinti ar sumažinti toksiškas beta-amiloido plokšteles – baltymų sankaupas, besikaupiančias pacientų smegenyse. Visgi naujame tyrime nustatyta, kad hevin kiekio didinimas nepadarė įtakos plokštelių susidarymui. Šis rezultatas sutampa su nauja mokslininkų nuomone, jog beta-amiloido sankaupos nebūtinai yra tiesioginė Alzheimerio ligos priežastis.

Felipe Cabral-Miranda, biomedicinos mokslų daktaras iš UFRJ, pabrėžia: „Rezultatai patvirtina hipotezę, kad plokštelės dalyvauja ligos procese, bet vien jų susidarymas ligos nesukelia.“ Labiau tikėtina, kad Alzheimerio simptomus lemia sinapsių veiklos sutrikimai bei ląstelių tarpusavio komunikacijos trūkinėjimas.

Ateities kryptys ir mokslinė reikšmė

Nors nuo laboratorinių atradimų iki efektyvių ir saugių vaistų sukūrimo žmonėms dar ilgas kelias, hevino apsauginio poveikio atradimas laikomas svarbiu žingsniu. Ateityje gali būti kuriami vaistai, imituojantys hevino veikimą, kurie papildytų ar pagerintų esamus demencijos gydymo metodus.

Pagrindinis šio tyrimo laimėjimas šiuo metu – gilesnis Alzheimerio ligos ląstelinės ir molekulinės sandaros supratimas. Ši bazinė žinios gali paskatinti kuriant kompleksines, į kelią taikinius orientuotas gydymo strategijas, skirtas amžiaus nulemtoms smegenų ligoms.

Išvada

Hevino, kaip molekulės, galinčios atkurti pažinimo funkcijas ir apsaugoti sinapses nuo nykimo pelėms, atradimas žymi naują etapą neurodegeneracinių ligų tyrimuose. Dėmesys nuo neuronų perkeliamas į astrocitus ir sinapsių būklę, taip papildant galimų gydymo priemonių spektrą kovojant su Alzheimerio liga ir demencija. Nors klinikinės taikymo galimybės dar laukia ateityje, šie atradimai ateityje gali padėti sukurti veiksmingus terapinius sprendimus, kurie pagerins gyvenimo kokybę milijonams žmonių pasaulyje, kenčiančių nuo pažinimo sutrikimų.

Tyrimas paskelbtas žurnale Aging Cell.