4 Minutės
JT Klimato Ataskaita: Pavojus Viršyti Paryžiaus Susitarimo Ribas
Pasaulinė klimato krizė pasiekia kritinį tašką – nauja Jungtinių Tautų klimato ataskaita perspėja, kad laikotarpiu nuo 2025 iki 2029 metų yra 70 % tikimybė, jog vidutinė pasaulinė temperatūra pirmą kartą viršys itin svarbią 1,5°C ribą, lyginant su ikipramoninio laikotarpio rodikliais. Ši informacija, paskelbta Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO), išryškina didėjančius mokslininkų nuogąstavimus dėl žmonijos gebėjimo apriboti pavojingą klimato atšilimą ir įgyvendinti užsibrėžtus Paryžiaus susitarimo tikslus.
WMO generalinės sekretorės pavaduotoja Ko Barrett pabrėžia: „Pastarąjį dešimtmetį išgyvenome šilčiausius metus istorijoje.“ Barrett išskiria, kad dabartinės prognozės nesuteikia vilties atšilimo palengvėjimui, o klimato kaitos grėsmės ekonomikai, ekosistemoms ir kasdieniam gyvenimui tik auga. Pagrindinis Paryžiaus susitarimo tikslas – išlaikyti pasaulinį atšilimą gerokai žemiau 2°C, bet idealiu atveju neviršyti 1,5°C ribos, lyginant su 1850–1900 metų laikotarpiu, – dabar kyla reali grėsmė, kad jis taps nepasiekiamas.
Klimato Mokslas: Ribiniai Dydžiai ir Prognozės
1,5°C riba grindžiama nuodugniais klimato tyrimais, rodančiais, kad jos peržengimas atneštų sunkių ir galimai negrįžtamų pasekmių – dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, potvynius, sausras bei spartesnį ledynų ir ašigalių ledo tirpimą. Šis rodiklis skaičiuojamas nuo laikų, kai anglis, nafta ir dujos – pagrindiniai CO2 išmetimo šaltiniai – dar nebuvo plačiai naudojami energijai gaminti.
WMO penkerių metų klimato perspektyva
WMO, bendradarbiaudama su JK Meteorologijos tarnyba ir kitais klimato centrais, prognozuoja, kad 2025–2029 metų laikotarpiu pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra sieks nuo 1,2°C iki 1,9°C virš ikipramoninių rodiklių. Kritiškai svarbu, jog šiuo periodu yra 70 % tikimybė, kad vidutinė metinė temperatūra pirmą kartą viršys 1,5°C ribą bent keliems metams. Taip pat net 80 % tikimybė, kad bent vieni iš šių metų taps nauja karščiausių metų rekordo laikytojais, pralenkdami 2024-uosius.
Maynooth universiteto Klimato analizės ir tyrimų padalinio vadovas Peteris Thorne’as pažymi, jog šie skaičiai rodo: „Mes esame slenksčio, kai nuolat viršysime 1,5°C ribą, ir tai netrukus gali tapti 100 % tikimybės klausimu.“
Ilgalaikės Tendencijos ir Klimato Pasekmės
Ilgalaikis klimato atšilimas vertinamas remiantis pastarųjų dešimtmečių stebėjimais bei klimato modelių prognozėmis. WMO Klimato paslaugų direktorius Christopher Hewitt pabrėžia, kad, nors egzistuoja įvairių vertinimo metodų ir tam tikrų mokslinių ginčų, šiuo metu ES Copernicus klimato paslaugų duomenys rodo, kad pasaulinė temperatūra jau pakilo apie 1,39°C – tikėtina, jog 1,5°C riba bus pasiekta iki 2029 metų vidurio arba dar greičiau, priklausomai nuo išmetamų teršalų ir natūralios klimato kaitos svyravimų.
Atšilimo virš 2°C tikimybė patenka į prognozes
Susirūpinimą kelia ir tai, kad pirmą kartą atsirado bent 1% tikimybė, jog vieni iš artimiausių penkerių metų bus daugiau nei 2°C šiltesni nei ikipramoniniu laikotarpiu – tokią galimybę iki šiol laikyta praktiškai neįmanoma. JK Meteorologijos tarnybos atstovas Adamas Scaife’as tai vadina „šokiruojančiu“ ir pažymi, kad dar didesnių atšilimo skaičių tikimybė augs, jei neišmesime iškastinio kuro emisijų kontrolės. Tai atkartoja senesnes, dar anksčiau skeptiškai vertintas prognozes, kurios dabar išsipildo klimato moksle.
Didėjantys Poveikiai: Ekstremalūs Orų Reiškiniai ir Ekosistemų Trikdžiai
Kiekvienas papildomas laipsnis prie pasaulinės temperatūros didina stiprių orų reiškinių ir ekosistemų disbalanso riziką. Per pastaruosius metus užfiksuotos rekordinės karščio bangos: Kinijoje temperatūra viršijo 40°C, Jungtiniuose Arabų Emyratuose artėjo prie 52°C, o Pakistane mirtinus uraganus lydėjo neįprasti karščiai. Tuo pat metu Australiją, Prancūziją, Alžyrą, Indiją, Kiniją ir Ganą užklupo pražūtingi potvyniai, o Kanada susidūrė su didžiuliais miškų gaisrais.
Garsi klimato mokslininkė dr. Friederike Otto (Imperial College London) dabartinį atšilimą įvardina kaip „pavojingą“ ir ragina skubiai nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jai pritaria Davide Faranda iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro: „Mokslas kalba aiškiai – siekiant stabilių orų ateityje būtina sumažinti iškastinio kuro išmetimus ir spartinti perėjimą prie švarių, atsinaujinančių energijos šaltinių.“
Arkties Atšilimas, Kritulių Pokyčiai ir Regioninės Rizikos
Naujausia WMO ataskaita pažymi, kad Arktis ir toliau šils greičiau nei likęs pasaulis 2025–2029 metais. Prognozuojama, kad jūros ledo mažėjimas – ypač Barenco, Beringo ir Ochotsko jūrose – taps dar opesnė problema, svarbi planetos klimato pusiausvyrai palaikyti. Taip pat tikimasi kritulių pokyčių: pietų Azijoje jie didės, o Sahelio regione, šiaurės Europoje, Aliaskoje ir dalyje Sibiro bus dar gausesni. Tuo tarpu Amazonėje augs sausrų rizika, grasinanti atogrąžų miškams ir biologinei įvairovei.
Išvados
JT klimato perspektyvos pabrėžia skubų būtinumą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir paspartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos. 1,5°C riba, ilgai laikyta kritine, dabar atrodo beveik neišvengiama, jei žmonija neatliks ženklių pokyčių. Pasekmės tampa vis aiškesnės: ekstremalūs orai, nykstantis ledas, didėjanti ekosistemų ir žmonių bendruomenių grėsmė. Mokslininkai sutaria – būtini skubūs ir ilgalaikiai emisijų mažinimo veiksmai, siekiant išsaugoti pasaulio klimatą ir užtikrinti gyvybingą ateitį.
Komentarai