4 Minutės
Ilgaamžiškumo pabėgimo greičio vizija
Žinomas kompiuterių mokslininkas ir futuristas Ray Kurzweil privertė mokslo ir technologijų bendruomenes karštai diskutuoti, pareiškęs, jog jau per artimiausius penkerius metus žmonija gali pasiekti vadinamąjį „ilgaamžiškumo pabėgimo greitį“. Ši sąvoka reiškia lūžio tašką, kai medicinos technologijų ir gyvenimo trukmės tyrimų pažanga leis vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę ilginti sparčiau nei per metus kasmet, taip žymiai pristabdant ar net atitolinant biologinio senėjimo poveikį.
Ši idėja remiasi sparčiai tobulėjančiais biotechnologijų, genų inžinerijos, dirbtinio intelekto taikomųjų vaistų kūrimo bei regeneracinės medicinos sektoriais. Jei mokslininkams pavyks sukurti naujas, efektyvias ląstelių ir molekulinės žalos atkūrimo terapijas, medicinos pažanga galėtų pranokti natūralų senėjimo tempą, o žmonėms atsirastų galimybė „atsilošti laiką“ vietoje jo praradimo.
Kurzweil, buvęs „Google“ inžinerijos vadovas ir dirbtinio intelekto ekspertas, prognozuoja, kad šis laimėjimas gali būti pasiektas jau 2029 metais. Jo teigimu, matant dabartinį mokslo ir technologinės inovacijų tempą, tai, kas anksčiau atrodė mokslo fantastika, netrukus gali tapti realybe medicinoje.
Mokslinis pagrindas: kas yra ilgaamžiškumo pabėgimo greitis?
Ilgaamžiškumo pabėgimo greitis – terminas, išpopuliarėjęs ilgaamžiškumo bei transhumanizmo srityse, apibūdina teorinį tašką, kai gyvenimą ilginančios medicininės intervencijos leidžia nuolat greičiau didinti žmogaus gyvenimo trukmę nei bėga laikas. Pavyzdžiui, jei mokslas leidžia per metus pagyventi vienerius metus, tačiau vidutinė gyvenimo trukmė per tą patį laiką pailgėja 14 mėnesių, žmonės statistiškai tampa „jaunesni“.
Kurzweil aiškina: „Po 2029 m., gerėjant technologijoms, kiekvienais metais susigrąžinsite daugiau nei metus gyvenimo. Atrodo, lyg judėtumėte atgal biologiniu laikrodžiu.“ Tai lemtų tokie proveržiai kaip mRNR vakcinų platformos, pažangios genų terapijos ir skaitmeninės sveikatos priežiūros įrankiai, paremti mašininio mokymosi algoritmais. Spartus COVID-19 vakcinos kūrimas – nuo genomo sekoskaitos iki diegimo užtrukęs mažiau nei metus – dažnai minimas kaip šios pažangos pavyzdys.
Praėjusio šimtmečio medicinos pažanga jau dabar ženkliai padidino vidutinę gyvenimo trukmę, ypač išsivysčiusiose valstybėse. Tačiau Kurzweil bei kiti ilgaamžiškumo tyrimų šalininkai prognozuoja eksponentinį šuolį, o ne tik nuoseklų tobulėjimą.
Kritinės pasekmės ir likę iššūkiai
Nors mintis pranokti senėjimą kelia didelį susidomėjimą, ją supa reikšmingi moksliniai, etiniai ir socialiniai iššūkiai. Viena pagrindinių problemų – skirtumas tarp gyvenimo trukmės statistikos (vidurkio) ir asmens maksimalaus amžiaus. Kaip pažymi Kurzweil: „Net jei dešimtmetis turi dešimtmečius ateityje, jis gali mirti dėl nenumatytų įvykių. Ilgaamžiškumo pabėgimo greitis kalba apie vidurkius, bet negarantuoja nemirtingumo.“
Biologinis nenuspėjamumas, sudėtingoms ligoms, tokioms kaip vėžys, išlieka didžiulė kliūtis. Vėžio ištakos – atsitiktinėse genetinėse mutacijose – pabrėžia asmeninės sveikatos neprognozuojamumą. Kurzweil teigia, jog technologijos, tokios kaip autonominiai automobiliai, galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, bet visiškai panaikinti rizikos neįmanoma.
Dar vienas svarbus barjeras – nelygybė prieinant naujausias medicinos inovacijas. Pažangios sveikatos priežiūros paslaugos dažnai prieinamos tik labiau išsivysčiusiose valstybėse ar regionuose su modernia infrastruktūra. Kadangi tuberkuliozė išlieka tarp mirtiniausių ligų pasaulyje, nors ją galima išgydyti ir ji iš esmės yra išvengiama, akivaizdu, kad įgyvendinimas pasauliniu mastu atsilieka nuo mokslo galimybių. Norint, kad ilgaamžiškumo pabėgimo greitis taptų naudingas visai visuomenei, būtina užtikrinti didesnį sveikatos priežiūros prieinamumą ir lygybę.
Ekspertų prognozės: technologinis optimizmas ir atsargumas
Ray Kurzweil garsus drąsiomis, tačiau dažnai tiksliai išsipildžiusiomis prognozėmis. Jis nuspėjo mobiliųjų įrenginių, debesų kompiuterijos bei kompiuterių pergales prieš šachmatų čempionus išpopuliarėjimą anksčiau, nei daugelis tikėjosi. Vis dėlto, kaip ir su bet kuriais tolimais spėjimais, yra buvę ir netaiklių prognozių.
Ilgaamžiškumo tyrimų ateitis balansuoja tarp pažado ir spėlionių. Tokių technologijų kaip genų redagavimas, ląstelių regeneracija, nanomedicina ar skaitmeninė sveikatos stebėsena plėtra iš tiesų galėtų iš esmės pakeisti ilgaamžiškumo mokslo kryptį. Tačiau dauguma ekspertų pažymi, jog nuspėti tikslų terminą ar užtikrinti plataus masto naudą yra itin sudėtinga.
Kurzweil optimizmas pabrėžia spartų biomedicininių inovacijų tempą, tačiau dauguma gerontologų nurodo, kad siekiant prailginti sveiko gyvenimo trukmę būtini proveržiai daugelyje mokslinių sričių: nuo senėjimo molekulinių procesų supratimo iki globalių sveikatos paslaugų prieinamumo klausimų sprendimo.
Išvada
Idėja pasiekti ilgaamžiškumo pabėgimo greitį jau 2029-aisiais yra tiek prieštaringa, kiek ir žadinanti viltį – tai siejasi su žmonijos amžinu troškimu prailginti gyvenimą ir sveikatą. Medicinos mokslas bei biotechnologijos šiandien tobulėja beprecedenčiu greičiu, skatinamos dirbtinio intelekto, genetikos ir vaistų vystymo laimėjimų. Vis dėlto, nors žmogaus senėjimo atšaukimas ar reikšmingas tempo pristabdymas intriguoja tiek mokslininkus, tiek visuomenę, šiuo metu tai tebėra prognozė, kuriai realizuoti reikės ne tik technologinių gebėjimų, bet ir pasaulinio prieinamumo, nuolatinės priežiūros bei tvaraus mokslinio tyrimo. Artimiausioje ateityje senėjimas bei jo keliamos rizikos išlieka neišvengiama žmogaus patirties dalis, nepaisant vis didėjančių mokslo pastangų perlaužti šią pusiausvyrą mums palankia kryptimi.
Komentarai