3 Minutės
Laimės paieškos: istorinis ir mokslinis požiūris
Žmonijos siekis laimės tęsiasi per tūkstantmečius, nuolat žadina susidomėjimą filosofams, psichologams ir mokslininkams. Nepaisant išskirtinių pasiekimų – nuo technologinės pažangos iki kosmoso tyrimų – pagrindinis klausimas išlieka: kas iš tikrųjų lemia ilgalaikį laimės jausmą ar gyvenimo pasitenkinimą? Tradiciškai mokslininkai ir politikos formuotojai stengėsi apibrėžti laimės esmę, ieškodami sprendimų psichologijos, sociologijos ir net neurologijos srityse.
Pavyzdžiui, kasmet skelbiamas „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report) rodo bendras mėginimas vertinti visuomenės gerovę, remiantis tokiais veiksniais kaip turtas, sveikata ir socialiniai ryšiai. Šie plataus masto laimės tyrimai siekia formuoti viešosios sveikatos politiką, kuri didintų gyventojų pasitenkinimą gyvenimu. Vis dėlto laimės mechanizmai išlieka sudėtingi, o naujausi moksliniai duomenys leidžia manyti, jog universali vienoda laimės formulė gali neatsižvelgti į svarbius asmeninius skirtumus.
Moksliniai laimės modeliai: nuo išorinių veiksnių iki vidinių nuostatų
„Apačia–viršus“ ir „viršus–apačia“ teorijos
Paskutinių dešimtmečių psichologiniai tyrimai išskiria dvi pagrindines laimės sampratas. Pirmasis, vadinamas „apačia–viršus“ modeliu (angl. bottom-up), teigia, kad išoriniai aspektai – fizinė sveikata, finansinis stabilumas, kokybiški santykiai ir pasitenkinimas darbu – sudaro laimės pagrindą. Šios teorijos šalininkai mano, kad pagerinus aplinką žmonėms, didės ir jų bendras laimės lygis.
Priešingai, „viršus–apačia“ modelis (angl. top-down) pabrėžia vidines žmogaus savybes – asmenybės bruožus, atsparumą, mąstyseną ir savęs vertinimą, kurie daro didelę įtaką laimingumo pojūčiui. Remiantis šia teorija, laimę galima stiprinti pasitelkiant psichologinę terapiją ar sąmoningumo praktikas, leidžiančias žmogui jaustis patenkintam net ir susiduriant su sunkumais. Tai patvirtina ir stebėjimai, jog kai kurie žmonės geba išlaikyti aukštą laimės lygį net nepalankiomis sąlygomis.
Universalumo iššūkis: asmeniškai individualūs laimės keliai
Naujas Kalifornijos universiteto psichologės Amory Beck tyrimas kelia abejonių dėl visiems tinkamų laimės formulių. Beck ir jos kolegos pabrėžia, kad žmogaus patirties įvairovė reikalauja labiau individualizuoto požiūrio – bendriniai tyrimai dažnai paslepia esminius asmeninius skirtumus. „Kad sukurtume efektyvias intervencijas, pirmiausia turime suprasti individualios laimės šaltinius“, – pažymi Beck.
Tyrėjų komanda nagrinėjo gyvenimo pasitenkinimo duomenis, surinktus daugiau nei iš 40 tūkst. dalyvių Australijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Apklausos vyko ilgalaikiu laikotarpiu – iki 33 metų, vertinant ne tik bendrą gyvenimo pasitenkinimą, bet ir penkias pagrindines sritis: sveikatą, būstą, pajamas, socialinius santykius ir darbą.
Rezultatai parodė didelę įvairovę: apie pusė respondentų patyrė vienpusį ryšį tarp pasitenkinimo konkrečia gyvenimo sritimi ir bendros laimės, ketvirtadalis – sudėtingesnį, abipusį santykį. Dalis tiriamųjų išvis nejautė ryšio tarp atskirų sričių ir bendros savijautos. Tai rodo, kad laimės keliai daugeliui žmonių yra išskirtinai individualūs ir jų negalima paaiškinti tik vienu modeliu.
Pasekmės laimės tyrimams ateityje
Šio tyrimo išvados skatina peržiūrėti plataus masto laimės ir gerovės apklausas bei intervencijas, kurios dažnai neatsižvelgia į individualius skirtumus. Beck ir kolegos rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tam, kada ir kam labiausiai tinka vienas ar kitas laimės modelis, užuot ieškojus „geriausio“.
Toks požiūris pripažįsta, kad laimė priklauso tiek nuo išorinių sąlygų, tiek nuo vidinės žmogaus būsenos. Vieniems pagrindinis vaidmuo tenka gyvenimo įvykiams ir materialinėms aplinkybėms, kitiems – požiūriui, gyvenimo prasmei ar gebėjimui įveikti sunkumus.
Individualūs laimės keliai rodo poreikį kurti pritaikytas gerovės strategijas, apimančias psichologinę pagalbą, bendruomenės išteklius ir politikos priemones, gerbiančias asmeninius skirtumus. Tačiau reikalingi tolesni tyrimai, kaip šias įžvalgas pritaikyti sveikatos bei psichologijos praktikoje.
„Šios dimensijos dažnai vertinamos atskirai“, – pabrėžia Beck, – „tačiau iš tikrųjų jos tarpusavyje sąveikauja kiekvieno žmogaus gyvenime. Geriau suprasti šią sąveiką gali padėti efektyviau skatinti laimę tiek moksliškai, tiek praktiškai.“
Išvada
Naujausi tyrimai rodo, kad laimės neįmanoma paaiškinti viena universalia taisykle. Gyvenimo pasitenkinimą lemia labai asmeniški ir daugiasluoksniai socialiniai, ekonominiai, psichologiniai bei aplinkos veiksniai. Tobulėjant laimės mokslui ir gerovės tyrimams, svarbiausia pripažinti kiekvieno žmogaus unikalų kelią ir šį supratimą taikyti siekiant geresnės visuomenės gerovės.
Komentarai