3 Minutės
Socialinių ryšių reikšmė gyvūnų pasaulyje
Ilgą laiką mokslininkai buvo įsitikinę, kad tvirtų draugysčių kūrimas ir abipusė pagalba būdinga tik žmonėms. Tačiau nauja, išsami studija paneigė šį įsitikinimą, atskleisdama, kad tam tikros paukščių rūšys, ypač Afrikos varnėnai, sugeba užmegzti ilgalaikius, abipusiai naudingus santykius net su nesusijusiais individais. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie socialinių elgsenų evoliuciją ir pabrėžia netikėtą gyvūnų bendruomenių sudėtingumą.
Ilgametis Afrikos varnėnų stebėjimas atskleidė netikėtą elgseną
Profesoriaus Dustino Rubensteino vadovaujama tyrėjų komanda iš Kolumbijos universiteto daugiau nei 20 metų nuosekliai stebėjo Afrikos varnėnus atšiaurioje Rytų Afrikos savanoje. Jų darbai, publikuoti žurnale „Nature“, apjungė detalius elgsenos stebėjimus ir genetinius tyrimus net per 40 perėjimo sezonų. Toks išsamus metodas leido tyrėjams stebėti tūkstančius tarpusavio sąveikų šimtuose paukščių, todėl buvo surinkti patikimi duomenys apie socialinio bendradarbiavimo modelius.
Bendradarbiavimas be giminystės ryšių
Ankstesni biologiniai tyrimai įrodė, kad gyvūnai dažnai padeda artimiems giminaičiams – taip saugodami bendrą genetinį paveldą. Tačiau Afrikos varnėnų tyrimas atskleidė, kad įvairiapusis bendradarbiavimas vyksta net ir tarp nesusijusių paukščių. Jie dažnai padėjo ne tik savo giminėms, bet ir kitų socialinės grupės nariams. Svarbu tai, kad ši pagalba nebuvo atsitiktinė – ji dažniausiai grįždavo abipusiškumu ir ilgainiui virsdavo ilgalaikėmis savitarpio pagalbos sistemomis. Daug šių draugystės ryšių išliko daugelį metų, primindami žmonių bendrystės pavyzdžius.
Reciprokinio bendradarbiavimo mechanizmai paukščių gyvenime
Norėdami išsiaiškinti gilesnes socialines struktūras, mokslininkai atliko DNR analizes ir nustatė genetinius varnėnų bendruomenės ryšius. Paaiškėjo, kad nors dauguma paukščių mieliau padeda giminaičiams, didelė jų dalis nuolat bendradarbiauja ir su nesusijusiais nariais. Ypatingai įdomu, kad abipusė pagalba buvo teikiama net tada, kai tarp galinčių padėti buvo artimų giminaičių, todėl tampa aišku, kad šie paukščiai sąmoningai užmezga ir palaiko ilgalaikes sąjungas per socialinius, o ne tik genetinius ryšius.
Profesorius Rubensteinas pažymi: „Afrikos varnėnų visuomenės nėra paprastos šeimos grupės. Tai sudėtingi socialiniai tinklai, kuriuose gyvena ir bendradarbiauja tiek giminės, tiek nesusiję individai, kurdami tarpusavio ryšius panašiai kaip žmonės.“
Socialinės evoliucijos įžvalgos
Tokius santykius tarp gyvūnų išanalizuoti sunku dėl būtinybės kaupti ilgalaikius duomenis – būtent tai ir pavyko šiam tyrimui, trukusiam daugiau nei du dešimtmečius. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad reciprokinis bendradarbiavimas ir draugystės tarp gyvūnų gali būti gerokai paplitesni nei iki šiol manyta. Rubensteino komanda tyrė įvairias gyvūnų bendruomenes – nuo Karibų šerytakių krevečių iki Afrikos bičių – ir įtaria, jog panašios, dar neištyrinėtos socialinės struktūros gali egzistuoti ir daugelyje kitų rūšių.
Išvados
Šis novatoriškas tyrimas įrodo, kad sudėtingi socialiniai ryšiai ir ilgalaikės draugystės nėra vien tik žmonių privilegija. Stebėta Afrikos varnėnų elgsenos įvairovė išplečia mūsų supratimą apie gyvūnų bendradarbiavimą, siūlydama, kad tvirti, abipusiai naudingi santykiai gali būti pamatinis socialumo evoliucijos bruožas gamtoje. Moksliniams metodams ir ilgalaikėms studijoms tobulėjant, gyvūnų bendruomenių įvairiapusiškumas atsiskleidžia vis aiškiau – tai suteikia naują požiūrį į draugystės, bendradarbiavimo ir socialumo pradžią tiek paukščių, tiek žmonių pasaulyje.
Komentarai