Svarbus archeologinis radinys: Švedijoje atskleistas vikingų laikų sidabro lobis | Jaunt.lt – Mokslas, Sveikata, Visata ir Atradimai kasdien
Svarbus archeologinis radinys: Švedijoje atskleistas vikingų laikų sidabro lobis

Svarbus archeologinis radinys: Švedijoje atskleistas vikingų laikų sidabro lobis

2025-06-01
0 Komentarai Ieva Grigaitė

2 Minutės

Švedijoje aptiktas išskirtinis vikingų laikų sidabro lobis

Archeologai Täby mieste, Švedijoje, atrado įspūdingą vikingų laikų sidabro lobį. Šis radinys suteikia naujų žinių apie plačias vikingų prekybos kryptis ir kultūrinius mainus ankstyvuoju viduramžių laikotarpiu. Švedijos mokslininkų atlikti kasinėjimai atskleidė 34 senovinių pastatų liekanas, kapinyną ir daugiau nei 1 450 įvairių artefaktų. Tarp svarbiausių radinių – didelė ir kruopščiai ištobulinta sidabro dirbinių kolekcija: puoštos apyrankės, karoliai, sidabrinis pakabukas, maldos karoliukai, perlai bei iš monetų padaryti pakabukai.

Plati prekybos įrodymas: monetos iš Persijos ir kitų kraštų

Vienas iš akcentų – keramikinis indas, kuriame buvo audeklinis maišelis su monetų pakabukais, javų grūdais, vaistinėmis žolelėmis ir perlais. Tyrinėtojai nustatė, kad kai kurios monetos, naudotos pakabukams, atkeliavo net iš Persijos (šiuolaikinio Irano), Bavarijos, Bohemijos, Normandijos ir Anglijos. Toks skirtingų monetų pasirinkimas liudija apie itin plačius vikingų prekybos ryšius su Europa, Artimaisiais Rytai ir Azija, taip atskleisdamas globalų prekybos pobūdį vikingų laikais.

Sidabro lobio svarba ir radimvietės kontekstas

Kaip teigia Johnas Hamiltonas iš Švedijos istorijos muziejaus, šio sidabro lobio unikalumas slypi ne tik pačių objektų įvairovėje, bet ir glaudžiame ryšyje su žemdirbystės bei laidojimo praktikomis toje vietovėje. „Šis atradimas išsiskiria gausia sidabro dirbinių kolekcija ir tiesioginiu ryšiu su sodyba bei kapinynu“, pabrėžė Hamiltonas. Mokslininkai mano, kad turtas greičiausiai buvo paslėptas kaip dalis ritualinių apeigų, galbūt siekiant pagerbti mirusią aukšto statuso moterį.

Sodybvietė įsikūrusi ant nedidelės kalvos, nuo kurios atsiveria miškų vaizdas Vigbyholm apylinkėse Täby mieste. Archeologiniai duomenys rodo, kad čia nuolat gyventa ir dirbta nuo maždaug 500 iki 1050 metų po Kristaus, apimant Vėlyvųjų geležies amžių ir ankstyvuosius viduramžius. Radinių tarpe buvo ir daugybė senovinių keramikos gaminių. Nors kai kurie indai pagaminti iš vietinės molio, jų formos primena prie Baltijos jūros regiono paplitusią keramiką – tai leidžia manyti, jog dalis bendruomenės galėjo atvykti iš kitų kraštų.

Išvada

Vikingų sidabro lobio atradimas Täby šviesiai atskleidžia sudėtingus vikingų prekybos tinklus ir daugiakultūrę įtaką, kuri šiuo laikotarpiu formavo Šiaurės Europą. Persiškų ir kitų užsienio monetų buvimas išryškina vikingų ryšius su tolimais kraštais, o radinio kontekstas suteikia išskirtinę galimybę pažvelgti į laidojimo ir kasdienio gyvenimo ypatumus ankstyvųjų Skandinavijos visuomenių. Tolimesni archeologiniai tyrimai bei kasinėjimai žada atskleisti dar daugiau paslapčių, slypinčių po Švedijos žeme.

„Mane domina visa, kas susiję su mokslu, sveikata, kosmosu ir naujienomis. Mano tekstai – įvairūs, bet visada pagrįsti faktais.“

Komentarai

Palikite komentarą